Tiesa, dar liko numesti 23 kilogramus, bet nūdien tai jau atrodo lyg vieni juokai - jaučiuosi gerai, alkis vakarais nebekamuoja, o pietų porcijas vos įveikiu.
Savaitgalį iš to gerumo net nusprendžiau surengti sau šiokią tokią "egzekuciją" ir po ilgos pertraukos griebiausi maisto ruošos.
Išviriau bulvių, supjausčiau šviežių salotų, prieskoniais pagardinau nemenką jautienos kumpio su kaulu gabalą, prismaigsčiau į jį lašinukų a ir, įvyniojusi jį į foliją, įkišau į orkaitę. Nors keista, bet maisto ruoša man suteikė tiek gerų emocijų: žiūrėjau į produktus, liečiau juos ir džiaugiausi, kad galiu jų visai nenorėti!
Tiesa, kelis kartus, kaip dera šeimininkei, vos neparagavau kepamo skanumyno, bet spėjau sustoti... Kažkaip keistoka buvo gaminti valgį, kai negali jo paragauti ir būti tikra, kad patiekalas iš tiesų bus skanus.
Tai, ko gera, buvo pirmoji mano paruošta gyvenime vakarienė, kurios pati nevalgiau, nes šeštadienį manęs laukė tradicinė "chazaniška" baltoji mišrainė su duonos gabalėliu ir stikline kefyro.
Beje, viena skaitytoja mūsų dienraščio svetainėje internete www.ve.lt teiravosi, ar visada mano vyras pats sau gamina valgį. Atsakau gerbiamai Aušrai: ne, ne visada, tačiau mūsų šeimoje maisto ruoša niekada nebuvo laikoma moters prievole. Gal todėl namuose ir dabar nekyla problemų.
Bet jeigu nėra šių problemų, jų vietoje būtinai atsiras kitos. Taip ir atsitiko: nuo paauglystės laikų turiu problemišką veido odą, o pradėjus lieknėti, jos būklė dar pablogėjo. Žiūrėdama į veidrodį matau ne veidą, o kažkokį sprogusių minų lauką. Nuotaikos tai tikrai negerina, todėl lieka tikėtis, kad organizmui išsivalius susitvarkys ir oda. Kol kas įprastai naudojamos jos valymo ir gydymo priemonės situacijos nė kiek nepataiso.
Kita vertus, nėra ko labai išgyventi, nes aplinkiniai pastarosiomis dienomis žiūri ne į mano veidą, o į kūno formas. Visi kalba apie pokyčius, tik mato juos skirtingose kūno vietose. O aš šypsausi ir džiaugiuosi tapusi lengvesnė. Pabandykite pakelti maišelį, pavyzdžiui, su penkiais kilogramais, ir suprasite, kiek tai vis dėlto nemažai...
Natalija MOGUČAJA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą