Išbandymai prasidėjo dar praėjusį penktadienį, kai profesinę dieną pradėję švęsti kolegos popiet redakcijoje skanavo dideles ir kvapnias picas. Man tai buvo smūgis žemiau juostos - juk šis itališkas maistas yra vienintelis (jeigu negalvoti apie šimtgramį ledinės degtinės kaip apie maistą) dalykas, kurio lieknėdama mintyse nenustojau geisti.
Na, o vakare laukė ir išbandymas alkoholiu: džiazo klube, kur Spaudos dienos proga susirinko kone visi Klaipėdos žurnalistai, labiausiai gundė ne gurmaniškas lėkščių turinys, o prie baro išsirikiavusios taurelės, taurės ir stiklinaitės.
Su stikline vandens rankoje iškentėjau vos dvi valandas ir sprukau namo. Kol važiavau automobiliu Klaipėdos gatvėmis, galvoje sukosi nelinksmos mintys: pasirodo, bendrauti be alkoholio - sudėtingiau, o linksmybės - ne tokios linksmos... Todėl grįžusi namo ir griauždama paskutinį per iškrovos dieną man priklausiusį obuolį mąsčiau: o kas gi blogiau - susilaikyti ir ryte džiaugtis savo stiprybe, ar atvirkščiai?
Šeštadienį mano organizmas ėmė priešintis psichologiniams išgyvenimams: skausmas ryjant, ant kaklo apčiuopiami limfmazgiai, kosulys ir prasta savijauta pradangino norą ne tik išgerti, bet ir ką nors įmantraus suvalgyti. Nors proga buvo tikrai nemenka - bent jau šampanu turėjome aplaistyti šeštąsias mūsų su sutuoktiniu vestuvių metines. Kitądien ir vėl buvo proga vartoti alkoholį bei kelti taurę į visų mamų sveikatą...
Deja, negaliu bent kol kas pasigirti, kad mano mąstymas radikaliai pasikeitė ir aš būčiau suvokusi ką nors baisaus apie alkoholio žalą. Jeigu gydytojas Levas Chazanas būtų leidęs vartoti svaigiuosius gėrimus, būčiau jais apsisvaiginusi net nesusimąstydama ir pamiršdama apie perskaitytą informaciją apie tai, kad į organizmą patekęs alkoholis veikia kaip namą griaunantis buldozeris. Kam rūpi organizmo kančios, kai nuo tos dienos, kai pradėjau vartoti svaigiuosius gėrimus, per dešimt metų nebuvo tokios ilgos pertraukos, trukusios visą mėnesį?
Bet arši psichologinė kova baigėsi mano pergale: nuo kasdienio lieknėjimo grafiko nenukrypau nė per nago juodimą: pusryčiams - du kepti kiaušinukai, po to - sumuštiniai su sūriu ir dešra, pietums - skaniausias dalykas iš "Pramogų banko" sveikuolių meniu - karališkosios krevetės sūrio padaže ir nuostabiai gardžiai uošvio pietums paruošta jautiena, o vakarienei - pakaitomis sukirstos balta ir raudona mišrainės. Ir dar kava, arbatėlė, ir daug mineralinio vandens.
Vakar sulaukiau ir atpildo už stiprybę - svarstyklės parodė 89,9 kg. Nukritę aštuoni kilogramai jau ne tik jaučiami, bet ir matomi plika akimi.
"Jau gerai matosi", "Kokia tu sublogusi", "Puikiai atrodai" ir kitos panašios frazės, kuriomis mane palydi aplinkiniai, glosto ausį ir pakilėja. Todėl - velniop tuos alkoholinius gėrimus, picas ir... "Orinukus". O būtent šių skanėstų iš plaktų kiaušinių baltymų su cukrumi vakar griežtai reikalavo mano organizmas. Tačiau jį gudriai apgavau, vietoj baltų pyragaičių pakišusi dvi baltas vitaminų su mineralais piliules ir palepinusi save masažo procedūra "Grožio linijoje".
Natalija MOGUČAJA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą