Suskubau suteikti sau pirmąją pagalbą – juk peršalimo atveju reikia gerti daug karštų arbatų su medumi. Tik šįkart nutiko kaip anekdote:sovietiniais laikais žmonės stovi eilėje, kad galėtų nusipirkti skanių pyragėlių, vadinamų „Romo boba“. O vienas pagiringas vyrukas, priėjęs prie kasos, sako: „Man duokit atskirai romo, atskirai – bobą“.
Su lyg šia mintimi apėmė toks juokas!.. Tik pamanykite: mano gerklė „susirakino“ kaip tik penktadienį – pasninko dieną, kai visą dieną turiu maitinis varške, pagardinta graikiniais riešutais ir medumi.
Taip kad nors karštas arbatas visą dieną gėriau (gydytojas Levas Chazanas leidžia tarp maitinimosi išgerti 1250 ml skysčių), bet medus buvo atskirai, - t.y. kartu su varške.
Beje, kaip ir tikėjausi, trečioji varškės diena jau nebesukėlė erzulio, kurį patiria alkio kamuojamas žmogus. Kai kramtai lėtai ir mėgaujiesi kiekvienu maisto šaukšteliu, tai spėji prieš akis išvysti ir karvę, kuri sužiaumojo daug žolės, kad jos tešmenyje pasigamintų pienas. Ir pagalvoti apie tai, kiek visko daug reikėjo žmonėms apskritai nuveikti, kad ta varškė atsidurtų ant mano stalo. Regis, vis giliau pasineriu į filosofinę terpę... O juk anksčiau net galvos sau nesukau, kas, kaip ir kodėl.
Na, o keturias dienas sustojęs kristi svoris, sukėlęs neigiamų minčių ir man, ir mūsų dienraščio skaitytojams, vėl pamažu įgauna pagreitį. Jeigu ketvirtadienį netekau 100 gramų, tai penktadienį nukrito jau 200 g ir svarstyklės rodė 92, 7 kg.
Šiandien manęs laukia žuvies diena: pusryčiams tradiciškai po pasninko valgysiu du kiaušinius (tik šįkart užsimaniau ne virtų, o keptų – sutuoktinis sakė, kad mūsų keptuvė pajėgs juos iškepti be riebalų), pietums skanausiu menkės su šviežiomis daržovėmis, o vakare manęs lauks labai skani balta mišrainė su duona ir kefyru.
Šeštadienio rytą svėriau jau tik 92,5 kg. Gyvenimas – nuostabus!
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą