Lietuviškos vaistažolės iš vaistinių neišnyks

Šiomis dienomis viešojoje erdvėje nuvilnijo nuogąstavimai, esą vaistinėse nebeliks tradicinių žolelių bei arbatėlių. Esą jos išnyks iš mūsų vaistinių taip pat greitai kaip pigūs rusiški vaistai. Mat nuo gegužės 1- osios visose bendrijos šalyse turėtų įsigalioti Europos Sąjungos (ES) direktyva, kuri numato, kad vaistiniai preparatai turi būti registruojami tik faktiniais įrodymais pagrindus jų veiksmingumą, saugumą bei šalutinius poveikius. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, direktyva buvo priimta dar 2004 - aisiais, tačiau buvo nuspręsta gamintojams suteikti septynerių metų pereinamąjį laikotarpį, kuris baigiasi po dviejų mėnesių.

Vaistininkams - naujiena

"Pirmą kartą girdžiu apie tokią direktyvą, nieko dar nežinau",- nustebo Jadvyga Balvočiūtė, ekologinio vaistažolių ūkio Mažeikių rajone savininkė. Aukščiausios kvalifikacijos provizorė savo ūkyje pagamina apie 60 įvairių rūšių vaistažolių arbatų, kurios pripažintos šalies kulinariniu paveldu. Žolininkė gamina arbatų mišinius ir pagal individualius receptus, atsižvelgdama į paciento sveikatos būklę. "Gal ta direktyva labiau liečia fabrikus, o aš jo neturiu",- svarstė J. Balvočiūtė. Jos manymu, pas mus ir taip apstu įvairių draudimų, o išties reikėtų geriau sutvarkyti įstatymų bazę, kad vaistažolių rinkimas, auginimas, ekologinis švietimas būtų kuo labiau skatinamas. "Reikia padėti tiems žmonėms, kurie renka vaistažoles, remti ekologiškas vaistažoles auginančius ūkius, mokyti vaikus dar mokykloje, kaip vartoti gydomąsias arbatas, taip pat pažinti žoles, kurios vertingos, o kurios - nuodingos", - sakė garsi žolininkė.

Kita vertus, anot J. Balvočiūtės, augant vaistinių augalų paklausai, atsiranda iš to norinčių ir lengvai pasipelnyti. Tokius prekeivius galbūt reikėtų ir daugiau pakontroliuoti. Mugėse, turguose prekiaujantys žolininkai kartais pastebi pardavinėjamas ir ne visai geros kokybės vaistažoles. "Pavyzdžiui, medetkos gali būti vartojamos tik metus, nes vėliau jos praranda savo naudingas savybes. Esu mačiusi prekiaujančius ir pasenusiomis medetkomis. Perkant vaistažoles ar jų mišinius svarbu ne tik jų ekologiškumas, bet ir receptūra bei sudėtis",- patarė žolininkė.

Bet kaip įrodyti tą direktyvos reikalaujamą vaistažolių veiksmingumą? Anot J. Balvočiūtės, ar bereikia įrodinėti, atlikinėti brangiai kainuojančius tyrimus vaistažolėms, kurių gydomosios savybės patikrintos per šimtmečius. "Į viską reikia žvelgti protingai ir atlikti raštingai. Priešingu atveju galima priskaldyti malkų. Antai Vengrijoje liaudies medicina vos ne uždrausta buvo, o dabar sunku atstatyti, kas sugriauta",- sakė mažeikiškė provizorė.

Apie ES vaistažolių direktyvą negirdėjo ir kiti vaistininkai. Vieno vaistinių tinklo atstovė Asta Ambrazevičienė taip pat teigė dar nesusipažinusi su naująja tvarka, bet įsitikinusi, jog geros kokybės lietuviškoms vaistažolėms niekas negresia. "Gal nauja tvarka labiau palies maisto papildus ar įvežtinius, pavyzdžiui, rytietiškus preparatus. Neskaičiusiai to dokumento sunku ką nors komentuoti. Bet jeigu bus tam tikri reikalavimai, niekur nedingsime, turėsime vykdyti",- sakė A. Ambrazevičienė.

Išpūstas burbulas

Nerimą dėl gegužės 1 dieną įsigaliosiančios ES "žolių" direktyvos Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininkas Gintautas Barcys pavadino išpūstu burbulu. "Iš vaistinių lietuviškos vaistažolės tikrai nedings ir mums tikrai nereikės gerti penkiskart brangesnių angliškų ar vokiškų arbatų. Viskas liks kaip buvę, tikrai būtų radikalūs veiksmai, kurių niekas nesuprastų, jei uždraustume gaminti mūsų tradicinius vaistinių augalų mišinius",- sakė pokalbininkas.

Pasak tarnybos vadovo, atlikti tyrimus su žoliniais preparatais kainuotų didžiulius pinigus, todėl amžių patikrintą jų gydomųjų savybių pagrįstumą leista įrodyti naudojantis jų tradiciškumu. Tad gamintojams tereikės surinkti mokslinę informaciją apie jų gydomąsias savybes ir bus taikoma supaprastinta registravimo tvarka. Pagal vaistininkus šiek tiek išgąsdinusią ES direktyvą, tradiciniais vaistiniai preparatai laikomi tuomet, kai jie vartojami virš 30 metų, iš jų 15 metų - ES.

Lietuvoje vaistiniai augalai auginami tik 2000 ha plote, o kitose Europos šalyse vaistažolių plantacijos užima šimtus tūkstančių hektarų.

Vaistažolių paklausa auga

Vaistininkai pastebi, kad pastaraisiais metais žmonės daugiau perka vaistažolių ir gydomųjų arbatų, ypač įprastų lietuviškų, nes aiški jų kokybė, sudėtis ir savybės. "Daugiau vartojama jų profilaktiškai nuo ligų, ypač šaltuoju metų laiku, kai siaučia virusinės ligos. Mūsų aplinkoje daug chemijos: maisto produktuose, buityje ir, be abejo, vaistuose. Padažnėjusi alergija ir kitos ligos rodo, kad laikas grįžti prie patikrintų vertybių, natūralių produktų, rūpintis sveikata nuolat, nes įsitikinome, kad viena tabletė po kitos neišgydo",- įsitikinusi A. Ambrazevičienė.

Nemažai "nugydytų" ir "nusigydžiusių" pacientų sakė sulaukianti ir žolininkė provizorė Jadvyga Balvočiūtė. Ji teigia, kad žmonės neretai užsiima savigyda, nepasitarę nei su vaistininkais, nei su gydytojais. "Ir dar labai svarbu įsiklausyti į savo organizmą, stebėti save, nes kas tinka vienam, netinka kitam. Pavyzdžiui, išpopuliarėjęs imbieras kitam gali sudirginti organizmą, jei per dažnai tą šaknį vartos. Arba žavimės kinišku ženšeniu, bet yra ir kitų vietinių augalų, turinčių panašių savybių",- sakė provizorė.

Išvarginti žiemos žmonės puola gerti sintetinių vitaminų ar įvairių maisto papildų, kai po ranka - nieko nekainuojantys vitaminų ir naudingų medžiagų šaltiniai - žolės. "Tik reikia nepatingėti pavasarį atokesnėse vietose prisiskinti jaunų kiaulpienių, varnalėšų, dilgėlių, šalpusnių lapelių, ūgliukų, raktažolės, garšvos ar meškinio česnako, kurio Klaipėdos krašte tikrai aptinkama daug augimviečių, taip pat net varpučio ar jo šaknies ir viską maišyti į salotas. Tikrai atgausite jėgas,"- kaip atgauti energiją ir sustiprinti sveikatą pataria žolininkė.

Statistika

Vaistinėse itin paklausūs aromatiniai vaistiniai augalai: mėtos, čiobreliai, melisos, medetkos, ramunės, paparastieji raudonėliai.

Šiuo metu Lietuvoje daugiau vaistažolių surenkama negu išauginama. Lietuvoje vaistiniai augalai užima daugiau kaip 2000 ha plotą. Dažniausiai auginami vaistiniai augalai: rausvažiedė ežiuolė, ramunė, paprastoji sukatžolė, pipirmėtė, melisa, čiobrelis, šalavijas, valerijonas, medetka.

Europos šalyse vaistažolių plantacijos užima šimtus tūkstančių hektarų. ES sparčiai plečiasi vaistažolių verslas. Ypač ryškus vaistažolininkystės atgimimas Vokietijoje ir Lenkijoje.

Vaistažolių auginimas Lietuvoje skatinamas: už pasėlius skiriamos išmokos, vaistažolių augintojai gali gauti paramą džiovykloms įsirengti ir kita.

Tačiau vaistažolininkystės plėtrai Lietuvoje trūksta specialistų, nėra bendros vaistažolininkystės mokslinės koncepcijos ir įstatyminės bazės, todėl ji lėtai vystosi.