Lietuvos slaugytojos komandiruojamos į fiordų šalį

Reiškinys

Sausio pabaigoje šešios Lietuvos slaugytojos, nusivylusios mažais atlyginimais ir slegiančiu darbo krūviu valstybinėse mūsų šalies medicinos įstaigose, išskrido į Norvegiją.

"Vakarų ekspresas" prisidėjo prie slaugytojų grupės, kad susipažintų su jų darbo bei gyvenimo sąlygomis ir su vienos turtingiausių pasaulio šalių sveikatos apsaugos sistema. Šią galimybę mums suteikė UAB "Orange Group Baltic", teikianti bendrosios praktikos slaugytojų paslaugas Norvegijoje.

Prieš išvykstant medikės turėjo išeiti intensyvius dviejų savaičių norvegų kalbos kursus. Mat vienas iš norvegų darbdavių reikalavimų - mokėti susikalbėti ne tik angliškai, bet ir norvegiškai. Siekiant išvengti nesusipratimų, konsultuotasi su Valstybine darbo inspekcija.

Lietuvoje - be perspektyvų

Kopenhagoje, laukiant lėktuvo skrydžiui į Bergeną, pakalbinome laimės svetimoje šalyje ieškančias moteris.

Regina Kačinskienė iš Plungės pasakojo darbo netekusi vykstant medicinos įstaigų restruktūrizacijai.

"Slaugytojos pas mus uždirba vidutiniškai 800 litų. Jie kelia atlyginimus - tai tik gydytojams, nors darbo turime atlikti labai daug", - sakė ji.

Lina Gaudutienė iš Mažeikių skristi Norvegijon pakėlė sparnus kurį laiką jau dirbusi vienoje Airijos ligoninėje.

"Grįžau iš ten dėl šeimos. Tikėjausi, kad per metus slaugytojų darbo sąlygos ir atlyginimai bus pasikeitę. Deja", - apgailestavo moteris.

Atgal į Airiją nusprendė nebegrįžti - ten sunku gauti kvalifikuotą medikės darbą, o norint dirbti valstybinėje įstaigoje tenka stoti į eilę viename iš dviejų šalyje veikiančių egzaminų centrų ir įrodyti nepriekaištingą anglų kalbos mokėjimą. Tenka iškęsti ir varginantį metus trunkantį registracijos procesą.

"Norvegijoje daugiau perspektyvų, tikiuosi suleisti šaknis kartu su šeima", - pasakojo moteris.

Dirbti Lietuvoje ji nematanti perspektyvų - ir ne vien dėl mažo atlyginimo, bet ir neadekvačiai didelio darbo krūvio, pagarbos žmogui stokos.

Norėdamos išgyventi slaugytojos Mažeikiuose dirbančios pusantro etato, tačiau uždirbančios ne daugiau kaip 1200 litų.

Net Airijoje, palygino, - atsižvelgiant į stažą ir kvalifikaciją - galima uždirbti nuo 17 eurų už valandą.

Regina Sakalauskienė iš Rokiškio sakė iki šiol dirbusi du darbus, kad išgyventų, - slaugytojos ir vadybininkės. Slėgė ne tik menkas atlyginimas, bet ir nesiskaitymas. Net dirbdamos papildomai -pavaduodamos kitas slaugytojas, sanitarę ar net gydytoją, aptarnaudamos daugiau pacientų nei priklauso - papildomo užmokesčio slaugos specialistės nesulaukiančios.

"Slaugytojų ima trūkti, nes į rajonus jaunos specialistės nebeatvyksta. Darbo sąlygos blogėja, o atlyginimai nekyla ir niekas nežada keistis", - liūdnos mintys paskatino Reginą palikti tėvynę. Iššūkių ji nebijanti.

Panaši patirtis išvykti paskatino ir Janę Syroid iš Lentvario, klaipėdietes Iloną Tutlienę ir Vilmą Kliučinskienę.

Paklausiausi - indai, švedai ir lietuviai

Lėktuvui nusileidus Bergene, lietuves slaugytojas pasitinka ir į biurą palydi firmos "Orange Helse AS", su kuria bendradarbiavimo sutartį dėl slaugytojų paslaugų teikimo yra sudariusi UAB "Orange Group Baltic", atstovai.

Jos vadovas Nilsas Paulsenas pasakoja, jog slaugytojų darbui Norvegijos senelių namuose pradėjo ieškoti jau praėjusių metų spalį. Ieškojo Švedijoje, Lietuvoje ir Indijoje. Kodėl būtent šių šalių slaugytojos čia labiausiai laukiamos?

"Indai gerai moka anglų kalbą, švedai - norvegų, o lietuvių išsilavinimas atitinka mūsų poreikius", - atsakė N. Paulsenas.

Be to, lankydamasis Lietuvoje jis supratęs, kad lietuvių mentalitetas atitinka norvegiškąjį.

"Didžiuokitės tuo, ką darote. Būkite atviros ir sąžiningos. Jei kas neaišku - visada paklauskite", - savo lūkesčius slaugytojoms išsakė norvegai. Ir patarė daugiau šypsotis, nes slaugomuosius trikdo rimta lietuvių veido išraiška.

Darbdaviai gyrė ir lietuvaičių darbštumą, nuovokumą. Tuo jos pranašesnės už norveges, kurių labiau vertinamas sugebėjimas lengvai bendrauti.

Vienai slaugytojai - 5 ligoniai

Slaugytojų, kaip ir gydytojų, Norvegijoje labai trūksta. Todėl planuojama darbui medicinos ir rūpybos įstaigose privilioti įvairių sričių medikų.

Paklausti, kas lemia tokį darbuotojų trūkumą, norvegai sako, jog pirmiausia - visuomenės senėjimas, ilgesnė nei pas mus vidutinė gyvenimo trukmė. Vyrai čia gyvena vidutiniškai 76 metus, moterys - 4-6 metais ilgiau.

Be to, didelis valstybės dėmesys skiriamas sveikatos apsaugai. Šioje turtingoje šalyje 100 tūkst. gyventojų tenka net 2,5 tūkst. gydytojų. Be to, medicinos darbuotojai turi galimybę kilti karjeros laiptais, todėl paprastam darbui pritrūksta rankų.

Kita priežastis - vienai slaugytojai tenka prižiūrėti tik penkis ligonius. Per savaitę ji negali dirbti ilgiau kaip 35,5 valandos. Jei, gavusi leidimą, dirba ilgiau, - o tai būdinga emigrantams - po to skiriamos dvi savaitės atostogų.

Per metus Norvegijos slaugytoja uždirba apie 228 tūkst. Norvegijos kronų. Tiesa, apie 36 proc. atskaičiuojama mokesčiams. Lietuvos slaugytoja, dirbdama UAB "Orange Group Baltic" ir vykdama į darbo komandiruotę grafiku 4 savaitės darbo - 2 poilsio per metus apytiksliai uždirbs 50 000 litų, jau sumokėjus visus lietuviškus bei norvegiškus mokesčius.

Kitame "Sveikatos" priede skaitykite: laiminga norvegų senatvė; lietuvės slaugytojos susipažįsta su darbu senelių namuose; ar Norvegijoje egzistuoja vokelių sistema?

Genovaitė PRIVEDIENĖ

Sidebar placeholder