Gydytojo nuomonė
"Mane renkasi tie, kurie nori paslėpti savo bėdą, likti anonimais - kad nesusiteptų munduras, kad išlaikytų ginklą ar vairavimo teises", - pasakoja privačias išblaivinimo paslaugas teikiantis gydytojas reanimatologas Artūras Grigaliūnas. Vakar, sakė, jo pagalbos šaukėsi aštuonetas, darbo dienom jo paslaugos populiaresnės nei savaitgaliais.
Tarp jo klientų-pacientų - atstovai visokiausių luomų; net į valdžios atstovų puotą kviestas po "daugiadienių" - nuo priklausomybių ligų neapsaugotas nė vienas, išrinktųjų nėra.
"Didžiausia klaida, kad žmonės painioja socialinę padėtį su liga. Mano: jei geriu - dar nesergu, turiu pinigų - išsikapstysiu. Bet nuo jos neina išsikapstyti, sunku pabėgti, kad ir milijonierius būtum. Bet sunku tai jiems išaiškinti, parodyti, kad mąsto neteisingai".
Ar šis mąstymo ribotumas - ligos simptomas?
Taip, priklausomybių ligoniai mąsto vienodai, mat mąstysenos nukrypimai - vienas iš ligos simptomų. Vėliau žmogus agresyvėja, degraduoja moraliai. Liūdna: kad žmogus yra alkoholikas - žino visi aplinkiniai, o jis pats - ne. Mušasi į krūtinę, prisiekinėja...
Jei šnekam apie alkoholį - pirmiausia reikia šnekėti apie poveikį smegenims, o tik paskui - kepenims ar širdžiai. Reikia labai daug gerti, kad svaigalai pakenktų kepenų funkcijai, o kad galvai atsilieptų - daug nereikia.
Be to, alkoholizmą visada lydi depresija. Sunku atsekti, ar žmogus geria todėl, kad jam depresija, ar jam depresija todėl, kad jis geria. Tam reikia gero psichiatro.
Ar dažnai jus kviečia traukti iš liūno nepilnamečių?
Jie gauna nemokamą pagalbą Vaikų ligoninėj, tad dauguma pakliūva ten. Susitinkam dėl ekstazio ar durnaropės sėklų kramtymo - kai apsinuodijama sėklose esančiu atropinu. Jis duoda haliucinacijas: yra buvę, jog vaikas kalba su klozetu, nes girdi, kad klozetas jam atsako.
Kas tiems vaikams, kad tiek geria?..
Tai gerų mokyklų problema: niekas nesiruošia dirbti su tais vaikais, kurie iš asocialių sluoksnių. Mat jie neperspektyvūs.
Beje, šiuolaikinis jaunimas labiau linkęs į narkotikus nei į alkoholį. O motyvuoja tuo: niekas nepastebi, nesmirdi, o euforiją sukelia... Kai esi išgėręs - visi mato.
Manoma, kad alus priklausomybės nesukelia...
Kaip bebūtų liūdna, žmonės, geriantys alų, tikina: "Aš negeriu, aš tik alų"... Jokio skirtumo, ką geri, alus - tas pats alkoholis. Liūdniausia, kad geriančiųjų skaičius didės - padėkokime reklamai. Alus tarsi paverstas gaiviuoju gėrimu, o ne alkoholiu. Tai skatinimas gerti. Net nealkoholinio alaus gėrimas sukelia psichologinę priklausomybę.
Yra ligonių, norinčių atsikratyti priklausomybės, bet jiems neprieinami brangūs vaistai. Ar šie vaistai tikrai pagelbėtų jiems?
Alkoholizmas - nepagydoma liga. Noras gerti niekada nedingsta. Kad ištvertum negėręs - reikalinga psichoterapija.
Statistika rodo: 70-iai proc. motyvuotų žmonių, kurie patys ateina gydytis, padėtų atsikratyti euforijos centrą blokuojantys vaistai. Jie būtini bent pradiniame gdyymosi etape.
Jei vaistą pradedi vartoti gėrimo metu, išgersi tris kartus mažiau alkoholio, triskart sumažėtų ir "daugiadienių" skaičius.
Kai kurie aukšti valdininkai argumentuoja: šie vaistai kenksmingi... Užtat proteguoja vaistus nuo pagirių.
Alkoholis pats yra toksinė medžiaga ir jo poveikis žymiai blogesnis nei vaisto. Taigi jei sumažėtų vaistų kaina, atsirastų kompensacija - ledai pradėtų judėti į gera.
Kiekvienas dalykas, lengvinantis pagirias, veda į ilgesnį gėrimą, skatina gerti. Vaistas turi gydyti, o ne lengvinti savijautą.
Mnao patirtimi, nuo pagirių šiek tiek padeda vien aspirinas.
Per kiek laiko atsiranda priklausomybė?
Tai patikrinama paklausiant: kai vieną dieną geri, ką veiki antrą dieną? Jei "taisai sveikatą" - esi alkoholikas.
Jei du kartus per metus išgeri tiek, kad kitą rytą neatsimeni, ką veikei, - tu alkoholikas.
Jei negali atsispirt išgerti susitikęs su draugais - pats nori išgerti. Tai jau ribinė stadija, po kurios eina alkoholizmas. Juk sprendimas, ar išgersi, ar ne, padaromas daug anksčiau nei išgeriama.
Gal pasiekus šią ribinę stadiją sustoti dar nesunku?
Jau sunku. Jei tik atsiranda pojūtis, kad norėtum išgerti, tada jau sunku. Visos priklausomybės ligos duoda norą, kurio tu negali kontroliuoti. Žmogui tenka save laužti tikrąja žodžio prasme. Jis net nuo tos minties turi bėgti.
Žmogus, apsisprendęs nebegerti, negali būti ten, kur geriama. Negali eiti į parduotuvę, kurioje parduodamas alkoholis. Juk jei žmogus perka alkoholio - tik vienu tikslu: kad anksčiau ar vėliau išgers. Alkoholio "kolekcionieriai" vieną dieną ima tuštinti kolekciją.
Jei priklausai tiems, kurie "pagauna kablį", nors ryte "sveikatos taisyt" nereikia - jau esi alkoholikas.
Toks įspūdis, kad visi lietuviai - alkoholikai... Ką daryti?
Pas mus visuomenėje nėra išvystyta gėrimo kultūra. Reikia šviesti žmones. Didinti alkoholio kainas. Nieko nepakeisim kartodami: "Žmonės, būkit geri, negerkit". Kodėl užsienyje gali smarkiai pakelti kainas? Visi bijo, neva pakėlus kainas ims tarpti samagono gamintojai. Bet ir dabar kaimuose samagonas populiarus. Jei didesnis išgėrimas - pradedama nuo valstybinės, o paskui ant stalo kraunamas samagonas.
Skandinavijos šalių patirtis rodo, kad kainas kelti gerai. Kadangi svaigalai brangūs, ten nėra įpročio gerti. Skandinavai, norėdami "pabaliavoti", važiuoja į Rusiją. Bet visuomenė nuo to išlošia. Pinigų kiekį pabranginę alkoholį jie pasiima tą patį, nors geria mažiau.
Ten dar vienas geras dalykas padarytas - kiekvienas alkoholį perka su asmens dokumentu. Duomenys įleidžiami į kompiuterį. Jei nusiperkat tam tikrą kiekį, kuris viršija nustatytą vidutinį, duomenys patenka pas darbdavį.
Atrodo, taip paprasta, bet pas mus niekas nekinta...
...ir baigiam pavirsti labai negražia statistine šalim. Nors yra aišku, ką reikėtų daryti. Bet kur sukasi dideli pinigai, bus daroma viskas, kad niekas nesikeistų. Bus sugalvota 100 priežasčių to nedaryti, o tos priežastys - tikrai ne žmogaus naudai.
Genovaitė PRIVEDIENĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą