Ligoniukų gyvenimo scenarijų galima perrašyti

Kūdikių sveikata

Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų mažylių pirmas ištartas žodis nebūtinai būna "mama", dažniau - "daktarė". Kad ir kokiai situacijai esant vaikelis gimtų, kokių įgimtų negalių turėtų, stengiamasi išauginti visavertį žmogų.

Tarp 80-ies šiuose namuose augančių vaikelių vyriausioji gydytoja Irena Genytė nemato nė vieno nevisaverčio: "Pas mus dažniausiai patenka naujagimiai, ir kas gali pasakyt, koks žmogus išaugs iš to gležnučio, drebančio vaikelio, nes kartais jis būna toks jautrus, jog klykia vystomas. Tik profesionali slaugytoja, turinti žinių ir įgūdžių, žino, kaip koks vaikas turi valgyti, miegoti, tuštintis, ir kitus jo poreikius", - sakė gydytoja.

Ryškių fizinių apsigimimų pasitaiko, bet dažniausiai raidos sutrikimai išryškėja vaikeliui augant. Į kiekvieną mažylį žiūrima atidžiai, nes jie ateina iš rizikos grupės šeimų (kūdikių namuose auga tik trys vienos motinos, kuri mirė nuo alkoholizmo, našlaičiai). Keleto mėnesių amžiaus kūdikiai, turintys alkoholizmo sindromą - rėkiantys, drebantys, prakaituojantys, tampomi traukulių, "mokosi" su tuo gyventi. Jie iškenčia tą patį, ką ir suaugusieji, priklausomi nuo narkotinių medžiagų ir jų negaunantys.

"Tie rimti ligoniukai nedaro, ką turėtų daryti jų amžiaus vaikutis, mes skiriame jiems masažą, kineziterapiją ir tiriame, ar neturi mažakraujystės. Štai neseniai priėmėme soduose augusį vienerių metų Robertuką, kuris dar nesėdi, serga rachitu, mažakraujyste, įtariame ir kurtumą", - sakė gydytoja.

Terminas "sutrikęs vystymasis" laikomas sąlygišku, jeigu naujagimis neturi širdies ydos, turi visas galūnes, regą. Tačiau ir tokius mažylius susirgusius tenka vežti į reanimaciją, kartais į kitas šalies ligonines - dėl virškinimo sutrikimų, daryti ortopedinių operacijų, kardiologo, neurologo konsultacijai.

Pagerėjus medicininei pagalbai, išgyvena ir pusės kilogramo svorio gimę naujagimiai, patenkantys čia tiesiai iš gimdymo namų inkubatoriaus. Kūdikių namuose jo nėra, kaip ir visą parą budinčio gydytojo.

"Nesutikau nusivylusių įtėvių. Jie džiaugiasi vaiku tokiu, koks yra", - sakė Kūdikių namų vyr. gydytoja I. Genytė

Vyriausioji gydytoja nenutylėjo, kad kūdikių namuose dirbančių 120-ies specialistų menki atlyginimai nedidėja. Tačiau iš užsienio šalyse įvaikintų mažylių gydytojų gauti atsiliepimai patvirtina, kad pas mus buvo tiksliai diagnozuotos jų ligos, skirta tinkamiausia medicinos priežiūra.

"Gegutės" - neprijaukinamos

Per metus globėjų ar įtėvių namuose apsigyvena apie 20 kūdikių namų globotinių. Per paskutiniuosius kelerius metus atsiimti savo neįgaliukus pavyko įkalbėti tik dvi šeimas, anksčiau jų atsisakiusias, nes išsigando sunkumų. Ne paslaptis, kad gimus tokiam vaikeliui, net 40 proc. vyrų palieka šeimą, ir moteris lieka be darbo, pajamų ir net be psichologinės pagalbos.

Jeigu moteris turi lengvą debilumą, dėl to nebūna blogesnė motina, žinoma, jeigu nevartoja kvaišalų.

Yra nuomonių, kad moteris, praradusi kūdikį, dažniau "pasiekia dugną". Gydytoja I. Genytė, prieš šešiolika metų atėjusi dirbti, laikėsi idėjos, kad kūdikių namai turi būti ir motinos namai. Tačiau net davus atskirą kambarį išlaikyti laisvės trokštančias mamas nepavyko, jos vis dažniau dingdavo, o aplink tvoras rinkosi draugužiai.

"Turi būti nėštumo prevencija. Dabar mokyklose kalbama apie kontraceptikus, ne apie tai, kad mergaitės neskubėtų pradėti seksualinio gyvenimo. Moteris iš rizikos grupių reikia aprūpinti kontraceptikais, o jeigu turi ryškų psichikos sutrikimą, gal reikėtų ir perrišimo operacijos. Mes gavome jau trečią moters, sergančios psichikos liga, vaikelį. Vienas jų, turintis psichikos sutrikimų, net įvaikintas, o kiti du turi itin sunkių apsigimimų. Tai ar reikėtų leisti tai dar ir asocialiai moteriai pagimdyti dar penketą tokių mažylių?" - klausė pokalbininkė. Sakė, jog šiais metais iš 40-ies vaikų tik trys turėjo tokią sunkią negalią, dėl kurios pateks į specialių poreikių turinčių vaikų namus, vėliau - pensionus.

Kūdikių namų augintiniai džiaugtųsi dovanotomis vaikštynėmis, naujais batukais, "šlapiom" servetėlėm ir kitomis higienos priemonėmis

Įvaikinimo motyvai nežinomi net patiems įtėviams, kyla iš pasąmonės gelmių. Tai - natūralus bevaikės poros troškimas auginti vaiką, suteikti gerus namus. Dar - nėštumo, gimdymo ir kūdikio apsigimimo baimė ir net siekimas savireklamos.

Gydytoja nesakytų, jog įvaikinimo sąlygos per sunkios. "Niekas neverčia įvaikinti pirmą pasitaikiusį vaikutį, bet jeigu žmogus nemotyvuotai atsisako antro ir trečio? Įtėviai neturėtų kurti planų, kad užaugins įvaikį mokslų daktaru, teks derintis prie šio galimybių", - sakė gydytoja. Užsienio šalyse ne vieną mėnesį socialiniai darbuotojai stebi šeimą, renka apie ją informaciją iš giminių ir bendruomenės. Tada teismas sprendžia, ar gali būti įtėviais. Viena italų šeima įvaikinimui buvo rengiama septynerius metus, ir jų pasiryžimas tik sutvirtėjo.

Gydytojos nuomone, svetimo vaiko globa - ne tik altruistinis žingsnis, bet ir didelis darbas, todėl globėjams turi būti mokama.

"Kiek pas mus ateina žmonių, kurių galvose - vėjai. Šešiasdešimtmetė moteris pageidauja mėlynakės šviesiaplaukės naujagimės. Bet jei pati nebegali pagimdyti, tai negalės ir auginti mažą kūdikėlį. Atranka, įtėvių charakteristikos būtinos, kad vaikai neaugtų kur kas blogesnėm sąlygom negu valdiškuose namuose. Gerų ketinimų žmonėms tėvystės kursai priimtini. Vaiko atsiradimas šeimoje yra ypatingas įvykis ir išbandymas. Mūsų gydytoja, įvaikinusi nelengvo charakterio mergytę, paklausta, ar apsiprato, atsakė: "Mergaitė - taip, mes su vyru - dar ne".

Ivona ŽIEMYTĖ