Lošėjo užstatas - gyvenimas

Priklausomybės

"Atsikratyti priklausomybės nuo svaigalų yra daug lengviau negu liguisto azartinių lošimų potraukio", - tikino anoniminiai lošėjai, trečiadienio vakarą atėję į susirinkimą Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje.

Pasak priklausomybių ligų specialistų, polinkis į azartinius lošimus neatsiejamas nuo įvairių psichikos ir elgesio sutrikimų. Kai žmogus prieina liepto galą - prasiskolina, praranda šeimą, labai dažnai puola svaigintis.

Manoma, jog daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (apie pusantro milijono) nuo 15-os iki 74-erių metų amžiaus bandė laimę loterijose ir azartiniuose žaidimuose.

Apklausos parodė, kad aktyviausi lošėjai yra vilniečiai ir klaipėdiečiai vyrai.

Net 5,2 proc. patologiškų lošėjų bandė nusižudyti. Ketvertas mano pokalbininkų prisipažino, kad mintys pasitraukti iš gyvenimo kankino ir juos.

Azartiškas - nuo vaikystės

"Mokykloje mes kratėme kapeikas, pralošdavau maistui įduotus pinigus. Kai buvau septyniolikos, kortomis pralošiau 200 rublių, pavogiau tėvo algą, išlaužiau duris - inscenizavau apiplėšimą, - nesmagiai pasakoja Paulius. - O kai atsirado žaidimų aparatai, nuo žetonų užjuosdavo rankos. Vėliau pusbrolis pakvietė į rimtesnį kazino, ir prasidėjo proto aptemimas. Praloši - skoliniesi, kad atsiloštum. Turėjau bičiulių, kurie nesuprato mano problemos ir skolino. Kazino nėra laikrodžių, užtamsinti langai, tad praradęs laiko pojūtį, išeidavau iš ten po paros... Pastebėjau, kad anksčiau išeidamas iš kazino padėkodavau krupjė už gerai praleistą laiką, o vėliau jį šlykščiai iškeikdavau ir norėjosi sudaužyt lošimo aparatą arba pasišvaistyti kirviu", - pasakojo Paulius.

Jis pasakojo, kad būdamas vaikas matydavo, kaip jo tėvas su kitais statybininkais lošia kortomis iš pinigų. Dabar miestelyje, kur jis gyvena, pridygo legalių lošimo namų kaip prekybos centrų. O blogiausia, jog reklama kviečia šeimas su vaikais paklausyti koncerto - toje pačioje patalpoje, už stiklo matyti, kas vyksta kazino. "Išeitų, tėčiai ir mamytės kviečiami pabandyti laimę, o vaikučiai stebeilijasi į tą karštligę. Taip kazino savininkai auginasi klientus", - sakė pokalbininkas.

Procesas

"Buvau metęs gerti, man padėjo tą priklausomybę įveikęs draugas, ir buvau pasidaręs darbomanas. Per dieną užkaldavau 3 tūkst. litų, atiduodavau žmonai, iš jų kokius 300 pasilikdavau "zabavai". Pradėjęs lošti pastebėjau, kad pamažu keičiasi mano asmenybė. Šeima, vaikai liko už borto, žlugo intymus gyvenimas ir visa, ką laikiau laime, vertybėmis. Išvažiuodavau į statybas, jaučiau, kad sankryžose praleidžiu pėsčiuosius, bet nesusivokdavau, kaip atsiduriu prie kazino. Nebekėlė euforijos išlošti pinigai, svarbiausia būdavo pati lošimo procedūra", - sakė Paulius.

"Tai sunkiai suvokiama. Siela ne pasisotina, o tik įsierzina, ir reikalauja vis stipresnių išgyvenimų. Lošime yra ir mazochizmo, ir dirginimosi, naikinimosi aistros, bet tu sau neprisipažįsti, kad tapai beprotis, tau visi kiti atrodo pamišę, - įsiterpė Linas. - Tada tik daugėja priežasčių, dėl ko turėtum palošti: tai žmona - kvailė, tai viršininkas - tironas. Apgaudinėji save, kad padarei klaidą, per vėlai atsitraukei nuo ruletės. Tave tarsi kas verste verčia lošti. Labai sunku pripažinti, kad nebekontroliuoji savo potraukio", - sakė Linas.

Sandėris su Dievu

"Lošėjo problemos niekas neįtaria, tik pats jautiesi visiškai žlugęs. Pasidariau patologiškas melagis, pinigų susiveikdavau, sukūręs istoriją apie avariją. Pagaliau supranti, kad loši iš visko - iš namų, vaikų ir šeimos", - sakė Paulius. Kai prasilošęs grįždavo namo, įniršį išliedavo ant vaikų.

"Buvo mėnesio pabaiga, pinigų neliko nė mokesčiams. Pralošiau svetimus pinigus, atsiųstus nupirkti statybinėms medžiagoms. Galvoju, nebeturiu ką prarasti, ir su paskutiniais keliais šimtais litų nuėjau į kazino. Prašiau: "Viešpatie, tik šį kartą leisk man išlošti - nebelošiu niekad gyvenime!" Ir tą kartą per sekundes išlošiau stambią sumą. Tačiau kitą dieną vėl atsidūriau kazino. Nebemačiau kitos išeities kaip pasikarti", - sakė Paulius. Tada internete rado žinią, kad Klaipėdoje, bažnyčios prieglobstyje, jau renkasi anoniminiai lošėjai.

Linui, laikiusiam prie lovos paruoštą šautuvą, lemiamą akimirką sudrebėjo ranka. "Suvokiau, kad niekur nuo savęs aš nepabėgsiu, gal anapus bus dar sunkiau, tad verčiau su problema susitvarkysiu šiame gyvenime", - sakė.

Anoniminiai lošėjai patikino, kad vienas pats neatsikratysi įpročio. Valia, malda, pastangos ir visų išgyventa patirtis padeda siekti tikslo - išgyventi nelošus. Nors troškimas lošti išliko ir kartais tenka save plėšte atplėšti nuo kazino durų.

"Anoniminių alkoholikų judėjimas pripažintas geriausiu žmonijos tūkstantmečio atradimu. Dabar atsirado ir anoniminiai lošėjai, padedantys keisti save", - sakė vyrai.

Ivona ŽIEMYTĖ