Maisto produktų užšaldymas – vienas geriausių būdų išsaugoti maistines produktų savybes

Šaldytų pusgaminių įvairovė parduotuvių lentynose jau nebestebina nė vieno iš mūsų. Ir turbūt daugelis sutiktų, kad, turint mažai laiko, pusgaminiai iš tikrųjų palengvina kasdieną. Tačiau visuomenėje yra susiformavusi nuomonė, kad toks maistas yra nepilnavertis, nekokybiškas, pilnas konservantų ir vartotinas tik labai retais atvejais. Taigi į ką turėtume atkreipti dėmesį, kai stovime prie šaldiklio ir negalime išsirinkti iš gausybės pusgaminių? Į šį klausimą sutiko atsakyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Septilkienė.

Pasak V. Septilkienės, maisto produktų užšaldymas yra vienas geriausių būdų išsaugoti skonį ir maistines produktų savybes. Produktai turi būti paruošiami ir šaldomi greitai, naudojant atitinkamus techninius įrenginius. Svarbu, kiek galima labiau apriboti cheminius, biocheminius ir mikrobiologinius pokyčius. Tokie produktai turi būti parduodami taip, kad būtų matyti, jog jie turi šią ypatybę, t.y. viso produkto temperatūra turi būti -18 °C arba žemesnė.

Ji taip pat pridūrė, kad šaldyti pusgaminiai paklausūs, nes iš jų galima greičiau paruošti patiekalus namuose bei viešojo maitinimo įstaigose. Pusgaminių sudėtinės dalys, pagal kurias taip pat galima spręsti apie pusgaminio maistinę vertę (jei nenurodyta pusgaminio maistinė vertė), turi būti nurodytos jo ženklinimo etiketėje. Ant sufasuotų pusgaminių pakuotės be pagrindinių privalomų ženklinimo rekvizitų (gamintojo pavadinimo, pusgaminio pavadinimo, sudėties, laikymo sąlygų, tinkamumo vartoti termino ir svorio) turi būti nurodyta ir pusgaminio paruošimo būdas.

Specialistė paneigė mitą ir apie tai, jog šaldyti pusgaminiai yra nemaistingi ir nekokybiški: „Jei pagaminti pusgaminiai yra nedelsiant sušaldomi, laikomi nurodytoje temperatūroje (neatšildomi, o nežymūs temperatūros pasikeitimai neturėjo įtakos jų sušaldytam būviui, formai ir pan.), vartotojas juos paruošia laikydamasis nurodytos jų paruošimo vartoti instrukcijos, tokių pusgaminių maistinė vertė bei kokybė išlieka tokia pat kaip ir paruoštų vartoti atšaldytų pusgaminių.“

Norėdami įsitikinti, ar Lietuvos prekybos centruose įmanoma įsigyti kokybiškų pusgaminių be įvairių cheminių priedų (tokių kaip aromato ir skonio stipriklis E621), atsitiktine tvarka išsrinkome šaldytus „Liūtuko ir Ko“ lietinius su mėsos įdaru, „Agrogrupės“ šaldytus virtinius su varškės įdaru, „Miltinuko“ cepelinus ir „Premia“ žuvų pirštelius „Viking“. Nė viename iš jų neradome nei E621, nei kitų cheminių priedų. Patikrinę dar kelias lietinių, virtinių bei cepelinų rūšis, taip pat likome maloniai nustebinti, tačiau minėti žuvų piršteliai buvo vieninteliai, kuriuose neradome aromato ir skonio stipriklio E621. Tiesa, nemažai konservantų aptikome ir šaldytose picose.

Taigi, norėdamas išsirinkti kokybišką pusgaminį, vartotojas tiesiog turėtų atidžiai perskaityti ženklinimo etiketę, ypač informaciją apie nurodytą sudėtį, atkreipti dėmesį į jo tinkamumo vartoti terminą, laikymo sąlygas ir kitus ženklinimo rekvizitus. Žinoma, vartotojui derėtų priminti, kad pats vertingiausias yra šviežiai paruoštas maistas, tačiau, esant laiko trūkumui, gera alternatyva gali būti ir šaldyti pusgaminiai, pagaminti be konservantų.