Vienas seniausių pasaulyje stuburo gydymo būdų - manualinė terapija vis plačiau taikoma ir Lietuvoje. Šios srities specialistai jau penkerius metus ruošiami Vilniaus universitetinės ligoninės Reabilitacijos klinikoje. Sertifikatus, leidžiančius verstis šia veikla, Klaipėdoje įgiję penki medikai. Tarp jų - Klaipėdos miesto pirminės sveikatos priežiūros centro Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėjas Vladimiras Rožnovas.
Tačiau praktikuojančių manualinę terapiją daug daugiau. Tai kelia nerimą, nes spaudoje besiskelbiantys įvairūs medicininio išsilavinimo neturintys manualistai, pasak mediko, dažniausiai neturi nė žalio supratimo ne tik apie mediciną, bet ir apie anatomiją. Jų "gydymas" žmonėms gali baigtis tragiškai. Gerai, jei padėti jiems dar bus galima. O jei ne?..
Tad prieš patikėdami savo sveikatą žmonėms, vadinantiems save manualistais, - pataria gydytojas Vladimiras Rožnovas, - pirmiausia paklauskime, ar turi jie medicininį išsilavinimą, paprašykime parodyti Lietuvoje galiojantį sertifikatą.
Vaikščiodavo ant nugaros
Manualinė (t. y. atliekama rankomis) terapija kilusi gilioje senovėje. Apie tai liudija įvairūs rašytiniai šaltiniai, kuriuose užfiksuoti gana originalūs šios terapijos būdai. Vienas tokių - kaip gulinčio išskėstomis ir pririštomis rankomis bei kojomis paciento gydymas vaikštant jam ant nugaros - populiarus buvo daugelyje tautų. 5 a. pr. m. e. Hipokratas stuburo terapiją kartu su medikamentiniu gydymu ir chirurgija vertino kaip kertinius medicinos akmenis. Naujas manualinės terapijos vystymosi etapas prasidėjo 19 a. pabaigoje JAV. Išsiskyrė dvi manualinės terapijos šakos: osteopatija ir chiropraktika. Pirmąją osteopatijos mokyklą 1874 m. įkūrė Andrew Still, chiropraktikos (skyrėsi manipuliacijų greitumu, šiurkštumu) mokyklos, įkurtos po 20 metų, pradininkas - magnetopatas D.D. Palmeris. Europoje manualinė terapija atgijo 20 a. pradžioje. O 1965 metais buvo įkurta Tarptautinė manualinės terapijos federacija (FIMM), moksliškai sujungusi abi kryptis.
Padeda įveikti nugaros skausmą
Manualinė terapija - tai stuburo sąnarių ir su jais susijusių raumenų bei jungčių sistemų pokyčių gydymas rankomis, atliekant su ligonio kūnu įvairias manipuliacijas, - "Vakarų ekspresui" papasakojo medikas Vladimiras Rožnovas. Masažu ir kitomis manipuliacijomis siekiama atkurti sąnario funkciją, sutrikusią dėl jo funkcinio bloko, judamojo segmento arba raiščių paslankumą tarp gretimų slankstelių. Pašalinus blokadą, paveikto segmento vietoje sumažėja arba dingsta raumenų spazmai, atlaisvinamas nervų bei kraujagyslių pluoštas, dėl to pagerėja kraujotaka ir išnyksta skausmas. Ir ne tik stubure - atlaisvinus užspaustą nervų šaknelę, pagerėja vidaus organų inervacija, taigi ir jų būklė. Tiesa, manualistai, siekdami pagreitinti gijimo procesą, sumažinti skausmą, neatsisako ir medikamentinio gydymo.
Kad nepadarytų žalos sveikatai, manualistas turi turėti visapusišką supratimą apie stuburą kaip apie organą, kurį sudaro slanksteliai, jungčių ir raumenų sistema apie stuburą, kraujagyslės bei nervai, suvokti reflektorinį mechanizmą esant funkciniams blokui, stuburo vaidmenį realizuojant įvairias organizmo reflektorines funkcijas.
Būna, kad ryškų pagerėjimą ir judesių amplitudės padidėjimą ligoniai pajunta jau po pirmų gydymo seansų. Tiesa, stuburo disko išvaržų manualine terapija išgydyti negalima.
Galima ir pakenkti
Tačiau neatlikus išsamių ligonio sveikatos tyrimų manualinės terapijos pradėti nepatariama, nes kai kuriais atvejais ji gali tik pakenkti.
Manualinė terapija neatliekama esant stuburo navikams, paūmėjus infekcinei lėtinei ligai, trauminiams stuburo pažeidimams arba po operacijos, esant ryškiam stuburo judamojo segmento nestabilumui, ūmiam ar poūmiam nugaros smegenų ir dangalų uždegimui, ūmiam smegenų kraujotakos sutrikimui, sunkioms vidaus organų ligoms, osteoporozei ir pan. Nustatyti terapijos kontraindikacijas neturint medicinio išsilavinimo būtų sunku.
Ir aktyvūs, ir pasyvūs judesiai
Manualinės terapijos procedūra susideda iš trijų fazių: raumenų atpalaidavimo, mobilizacijos ir manipuliacijos.
Atsipalaidavimas - pirmoji svarbi manualinės terapijos dalis. Masažu atpalaiduojami, sušildomi ir suminkštinami spazmuoti raumenys, sumažinama jų įtampa. Šiuo etapu atliekama vadinamoji postizometrinė raumenų relaksacija. Tam tikri pratimai atliekami su ligonio pagalba - stovint, sėdint, gulint, nelygu kurią raumenų grupę norima paveikti. Toliau pasyviais judesiais - kaip tempimu, spaudimu, lenkimu, tiesimu ir pan. - atliekama vadinamoji mobilizacija, kurios metu išlaisvinama užspausta nervų šaknelė. Kartais šių dviejų etapų ir pakanka - tikslai pasiekimai neatlikus manipuliacijos.
Trečias etapas - manipuliacija. Ji atliekama įvairiais paspaudimais, stuksenimais į raumenų sluoksnį per lankelius, per sąnarių ir slankstelių ataugas. Manualinio poveikio metu dažnai girdimas trakštelėjimas.
Po manipuliacijos pacientas turi pagulėti - nuo 30 min. iki dviejų valandų ir paveiktas stuburo segmentas užfiksuojamas elastiniu korsetu. Ši terapija atliekama 2 - 3 kartus per savaitę ar per dvi savaites 4 kartus.
Gali sukelti insultą
Manualinė terapija, netinkamai atlikta, gali sukelti sunkias komplikacijas, kaip kraujotakos sutrikimą su nugaros smegenų kamieno pažeidimu, paralyžių, slankstelių lūžimus, raumenų raiščių struktūros plyšimą ir pan.
Ypač pavojinga atlikti manipuliacijas antkaklinėje stuburo dalyje. Dėl to sertifikatas, suteikiantis teisę verstis manualine terapija, šioje stuburo dalyje jos atlikti neleidžia.
Neseniai internete paskelbtos liūdnos Kanados neurologų iš Toronto universiteto tyrimų išvados. Jie nustatė, kad manipuliacija kaklo srityje gali pakenkti kaklo arterijoms ir sutrikdyti kraujotaką: iš 156 insulto atsiradimo atvejų 39 pacientams kaklo arterijos buvo pakenktos chiropraktiko.
Remdamiesi tyrimų išvadomis mokslininkai paskaičiavo, kad kasmet maždaug 150 Kanados gyventojų iki 45 metų insultas atsiranda kaip chiropraktiko manipuliacijos kaklo srityje pasekmė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą