Mažiau sūdykime save druska

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas tiria, kiek druskos yra dažniausiai vartojamuose maisto produktuose, nagrinėja gyventojų mitybos įpročius ir, atsižvelgdamas į šių tyrimų rezultatus, teikia patarimus, kaip mažinti suvartojamos druskos kiekį.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos per dieną (tai yra šiek tiek mažiau nei vienas arbatinis šaukštelis druskos), siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Į šį druskos kiekį įskaičiuojama tiek papildomai pagardintiems jau pagamintiems patiekalams sunaudota druska, tiek druska, naudojama ruošiant maisto produktus.

Pasak Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėjos Ilonos Drulytės, europiečiai vidutiniškai per dieną suvartoja 8-11 g druskos ir tai gerokai viršija rekomenduojamą kiekį.

Lietuvos gyventojų suvartojamas druskos kiekis ne ką skiriasi nuo kitų Europos šalių gyventojų. 1997 m.

Lietuvos gyventojai per parą suvartojo vidutiniškai apie 10,75 g druskos. 2007 m. druskos suvartojimas buvo šiek tiek mažesnis (8,75 g), tačiau vis tiek viršijo rekomenduojamą suvartojamos druskos kiekį. Viena iš priežasčių, kodėl per daug suvartojame druskos, yra ta, kad dalis žmonių sūdo patiekalus jų net neparagavę.

Tiek 1997 m., tiek 2007 m. vyrai druskos suvartojo daugiau nei moterys (atitinkamai vyrai suvartojo 12,25 g ir 10,75 g, moterys - 11,75 ir 7 g druskos per parą).

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, per didelis suvartojamos druskos kiekis gali būti pirminės arterinės hipertenzijos, kuria serga 80-90 proc. žmonių, sergančių arterine hipertenzija, priežastis.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai įspėja vartotojus, kad per didelis natrio kiekis sutrikdo organizmo skysčių pusiausvyrą, padidėja kraujo plazmos tūris, o tai ir lemia kraujo spaudimo padidėjimą.

Sumažinus druskos suvartojimo kiekį nuo 10 iki 5 g per dieną, širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo tikimybė sumažėtų 17 proc., o insulto tikimybė sumažėtų net 23 proc. Remiantis Europos kardiologų draugijos suaugusiųjų kraujospūdžio lygmens klasifikacija, hipertenzija diagnozuojama, kai arterinis kraujo spaudimas yra 140-159/90-99 (sistolinis/diastolinis).

Per didelis kiekis su maistu gaunamo natrio taip pat glaudžiai susijęs su skrandžio vėžiu, inkstų akmenlige, osteoporoze, astma ir nutukimu.

Ypač, kaip teigia Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai, dideliam druskos suvartojimui yra jautrūs vaikai, nes jie itin greitai pripranta prie sūraus skonio, todėl vis didina suvartojamos druskos kiekį, o tai turi įtakos padidėjusio kraujospūdžio išsivystymui tiek vaikystėje, tiek suaugus. Remiantis mokslinių tyrimų atliktais rezultatais, geriausias kraujo spaudimo mažinimo efektas nustatytas tiems žmonėms, kurie vartojo ne tik mažiau druskos, bet taip pat jų valgiaraštyje buvo daugiau daržovių, vaisių ir mažiau riebalų.

Liūdnoji statistika

  Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2009 metais kas antras gyventojas Lietuvoje mirė nuo kraujotakos sistemos ligų.

  2010 m. pagrindinė vyrų ir moterų mirties priežastis taip pat buvo kraujo apytakos ligos (47 proc. vyrų ir 65,5 proc. moterų mirties priežastis). 2010 m. užregistruota 356,2 su kraujotakos sistema susijusių susirgimų tūkstančiui gyventojų ambulatorinę pagalbą teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Būkime sveiki"