Medicinos atliekos - uždelsto veikimo bomba

Apskrityje

Apskrities gydymo įstaigoms vienoms tenka spręsti vieną opiausių problemų - kur dėti pasenusius vaistus ir kitas medicinos atliekas. Mat iki šiol šalyje nėra nustatyta tokių atliekų sunaikinimo tvarka, todėl kiekviena ligoninė sukasi kaip išmano. Už šį darbą įstaigos lėšų negauna, nes tvarsčių, švirkštų, pirštinių ir kitų procedūroms naudojamų daiktų utilizavimo kaštai nėra įskaičiuoti į atliekamos paslaugos kainą.

Degina krematoriume

Jau praėjo tie laikai, kai visuomenė buvo šiurpinama pasakojimais apie keturkojų iškasamas amputuotas žmogaus galūnes. Gydymo įstaigų vadovams biologinės atliekos šiandien kelia mažiausiai problemų. Šilutės rajono ligoninės vyriausiasis gydytojas Artūras Skikas sakė, jog tokios atliekos, kurių daug nesusikaupia, sunaikinamos ligoninėje įrengtoje specialioje deginimo krosnyje. Gargždiškiai biologines atliekas veža deginti į Kretingos ligoninę, kuri taip pat turi mažą krematoriumą. Tokių atliekų laidojimu apskrities ligoninės jau seniai nebeužsiima. Tuo tarpu kai kuriose šalies ligoninėse įvairių operacijų metu pašalintos žmogaus organų dalys dar pakuojamos, užšaldomos, o po to užkasamos tam tikslui skirtose vietose. Vakarų šalyse biologinės atliekos naikinamos tik vienu būdu - sudeginamos.

Tvarsliava - į sąvartyną

Daugiau problemų ligoninėms kelia vadinamųjų infekuotų medicinos atliekų naikinimas. Tai tvarsliava, chirurgų pirštinės, švirkštai, kateteriai, dializės priemonės ir kita, kas naudojama įvairių procedūrų metu. Jų taip paprastai į šiukšliadėžes išmesti negalima, nes kyla pavojus infekcinių ligų užkratui. Pasak Gargždų ligoninės vyriausiosios gydytojos Almos Grikšienės, ligoninėje tokios atliekos apdorojamos ir nukenksminamos specialiais chemikalais, sandariai supakuojamos ir išmetamos į buitinių atliekų konteinerius, kurie išverčiami Kiškėnų sąvartyne. Taip šios rūšies medicininės atliekos naikinamos ir Klaipėdos miesto ligoninėse. Tiesa, švirkštų į sąvartynus patenka mažai, kadangi yra juos perdirbanti įmonė. Iš švirkštų plastikinių dalių gaminamos drabužių pakabos, šiukšlių maišeliai.

Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Artūras Skikas sakė, jog iš jų ligoninės atliekos į sąvartyną nepatenka. Daug kas atiduodama medikamentus kaupiančioms ir perdirbančioms įmonėms, o kas nepriimama - sudeginama vietoje. Pasak ligoninės vadovo, medicininių atliekų utilizavimas ligoninei per metus kainuoja apie 15 tūkst.litų, kuriuos įstaiga turi sutaupyti iš švidinių rezervų, kadangi iš Ligonių kasų už tai negauna nė cento.

Vaistų labdara - galvos skausmas

Statsistika skelbia, kad šalies gydymo įstaigose yra sukaupta iki 10 tonų pasenusių vaistų. Kadangi šalyje nėra nė vienos firmos, kuri turėtų leidimą naikinti senus vaistus (turi leidimus tik kaupti), ligoninės priverstos juos saugoti savo patalpose. Anot medikų, dideli vaistų kiekiai susikaupė prieš keletą metų, kuomet buvo gaunama ypač daug vaistų labdaros iš Vakarų Europos šalių.

"Daug vaistų su besibaigiančiais galiojimo terminais vokiečiai siūlydavo ir mūsų ligoninei. Tačiau vėliau su šios labdaros tiekėjais susitarėme, kad geriau atvežtų mažiau, bet geresnės kokybės vaistų. Tokiu mūsu prašymu vokiečiai buvo nelabai patenkinti",- "Vakarų ekspresui" pasakojo Šilutės rajono ligoninės vyriausiasis gydytojas Artūras Skikas. Pasak ligoninės vadovo, ir dabar dar iš Vilniaus pasitaiko vaistų siuntų su besibaigiančiais galiojimo terminais, tačiau racionaliai juos panaudojus, likučių beveik nebelieka. Senų vaistų ligoninė nekaupia - perduoda tuo užsiimančioms įmonėms.

Iš pradžių džiaugęsi ateinančia iš Vakarų labdara, medikai vėliau suprato, kad vakariečiams tai buvo lengvas ir pigus būdas atsikratyti senstančiais vaistais. Mat Europoje medikamentų utilizavimas kainuoja brangiai.

Vaistai kenkia aplinkai

Pasenę medikamentai - kol kas vien tik gydymo įstaigų rūpestis. Tačiau kasdien tūkstančiai flakonų ir pakuočių vaistų gyventojai išmeta į buitinių atliekų konteinerius. Tarp jų pasitaiko ir itin pavojingų, kurie, niekaip nenukenksminti, keliauja į sąvartynus. Anot medikų, ypač pavojingi aplinkai yra antibiotikai ir citostatikai. Pastarieji skiriami itin sunkioms ligoms gydyti. Patekę į aplinką šie medikamentai neigiamai veikia mikroorganizmų pusiausvyrą, užteršia vandenį, dirvožemį ir tokiu būdu gali vėl sugrįžti į žmogaus organizmą. Vakarų šalyse pasenusių vaistų surinkimu iš gyventojų užsiima vaistinės. Ten surinkti vaistai rūšiuojami ir deginami. Pas mus kol kas apie tokią tvarką galima tik pasvajoti. Jei kas ir degina vaistus - tai daro nelegaliai, nes nė viena įmonė šalyje neturi leidimo deginti cheminius preparatus. Senų vaistų naikinimo problemą medikai vadina uždelsto veikimo bomba.

Jolanta BENIUŠYTĖ