Medikų ir artimųjų valia dažnai nesutampa

Vie­nas po­ten­cia­lus do­no­ras ga­li iš­gel­bė­ti sep­ty­nių sun­kiai ser­gan­čių žmo­nių gy­ve­ni­mą ar pa­ge­rin­ti jo ko­ky­bę. Per pus­me­tį Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės Chi­rur­gi­nės rea­ni­ma­ci­jos ir in­ten­sy­vio­sios te­ra­pi­jos sky­riaus me­di­kai į Lie­tu­vos transp­lan­ta­ci­jos biu­rą krei­pė­si ke­tu­ris kar­tus. De­ja, po­ten­cia­lių do­no­rų or­ga­nai neat­gi­mė nau­jam gy­ve­ni­mui.

Or­ga­nų do­no­rai lai­do­ja­mi

Na­cio­na­li­nio transp­lan­ta­ci­jos biu­ro koor­di­na­to­rė Šiau­lių li­go­ni­nė­je, Chi­rur­gi­nės rea­ni­ma­ci­jos ir in­ten­sy­vio­sios te­ra­pi­jos sky­riaus gy­dy­to­ja anes­te­zio­lo­gė rea­ni­ma­to­lo­gė Sta­sė Ser­ge­dai­tė sa­ko, jog po­ten­cia­lius do­no­rus ar­ti­mie­ji lai­do­ja – į že­mę už­ka­sa­mi or­ga­nai, ga­lė­ję ne vie­ną žmo­gų pri­kel­ti vi­sa­ver­čiam gy­ve­ni­mui.

Per šių me­tų pir­mą­jį pus­me­tį li­go­ni­nė­je or­ga­nų do­no­rys­tei bu­vo ruo­šia­mi trys suau­gę žmo­nės, pa­ty­rę gal­vos trau­mas, bei ke­lių me­tu­kų vai­kas, su­si­rgęs ūmia in­fek­ci­ja. De­ja, li­ga ir jos gy­dy­mas ta­po pa­grin­di­ne prie­žas­ti­mi, kad vai­ko or­ga­nai ne­bu­vo paim­ti transp­lan­ta­ci­jai. Toks bu­vo Na­cio­na­li­nio transp­lan­ta­ci­jos biu­ro spe­cia­lis­tų spren­di­mas. Ki­tų or­ga­nai, nors ir tin­ka­mi do­no­rys­tei, ne­bu­vo pa­nau­do­ti: ar­ti­mie­ji at­si­sa­kė juos au­ko­ti do­no­rys­tei, nes pa­tys ar­ba mi­ru­sy­sis tam ne­pri­ta­rė.

Pa­sak gy­dy­to­jos S. Ser­ge­dai­tės, svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro pa­tvir­tin­ta sme­ge­nų funk­ci­jos iš­ny­ki­mo nu­sta­ty­mo tvar­ka itin griež­ta.

Tik ta­da, kai tri­jų gy­dy­to­jų kon­si­liu­mas pri­pa­žįs­ta, kad sme­ge­nų funk­ci­ja iš­ny­ku­si, kai diag­nos­ti­niais ty­ri­mais kons­ta­tuo­ja­ma gal­vos sme­ge­nų mir­tis, pa­cien­tas iden­ti­fi­kuo­ja­mas kaip po­ten­cia­lus do­no­ras.

Apie po­ten­cia­lų or­ga­nų do­no­rą pra­ne­ša­ma Na­cio­na­li­niam transp­lan­ta­ci­jos biu­rui, ku­rio spe­cia­lis­tai at­sku­ba į gy­dy­mo įstai­gą, kur at­lie­ka rei­kia­mus ty­ri­mus pa­tvir­ti­nan­ti, kad or­ga­nai tin­ka­mi do­no­rys­tei.

Suk­lys­ti ga­li­my­bių nė­ra

Pa­sak neu­ro­chi­rur­go An­ta­no Moc­kaus, pa­gal Glaz­go ska­lę žmo­gaus būk­lė yra nor­ma­li, kai jo gy­vy­bi­nės funk­ci­jos yra 15 ba­lų.

Kai žmo­gaus būk­lė pa­gal Glaz­go ska­lę įver­ti­na­ma trim ba­lais, žmo­gus yra ko­mos būk­lės. Ver­ti­na­mas at­si­mer­ki­mas, kal­ba ir ju­de­siai. Kai reak­ci­ja į dir­gik­lius iš­ny­ku­si, žmo­gus ne­kal­ba ir ne­rea­guo­ja į ap­lin­ką, jam diag­no­zuo­ja­ma ko­ma.

Ko­mos būk­lės ga­li iš­nyk­ti ir sme­ge­nų veik­la. Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės Neu­ro­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­ja, neu­ro­lo­gė Sig­la Šče­po­na­vi­čiū­tė sa­ko, jog la­bai svar­bu įver­tin­ti gal­vos sme­ge­nų ka­mie­no ref­lek­si­nes funk­ci­jas, nes tai su­da­ro ga­li­my­bę spręs­ti ko­mos gy­lį ir ga­li­mą pro­gno­zę.

Įta­rus, jog iš­ny­ko sme­ge­nų veik­los po­žy­miai ir kvie­čia­mas pir­mas kon­si­liu­mas – neu­ro­lo­gas ar­ba neu­ro­chi­rur­gas, anes­te­zio­lo­gas-rea­ni­ma­to­lo­gas bei gy­dan­tis ar­ba bu­din­tis gy­dy­to­jas įver­tins būk­lę. Ypač kruopš­čiai ver­ti­na­mos sep­ty­nios funk­ci­jos, ku­rioms iš­ny­kus ir gy­vy­bės po­žy­mių ne­be­bus.

Ti­ria­mi akių ju­de­siai, ra­ge­nos ref­lek­sai, ku­rių iš­ny­ki­mas aki­vaiz­dus, kai žmo­gaus akis ne­rea­guo­ja į brūkš­te­lė­ji­mą minkš­tu daik­to ar plunks­na, vyz­džiai ne­rea­guo­ja į švie­są.

Įvai­riais dir­gik­liais, pa­sak A. Moc­kaus, tik­ri­na­ma ir reak­ci­ja į skaus­mą. Me­di­kai įsi­ti­ki­na, ar ne­bė­ra ko­su­lio ir vė­mi­mo ref­lek­sų, tik­ri­na­mas spon­ta­ni­nis kvė­pa­vi­mas, oku­lo­ce­fa­li­niai, ves­ti­bu­loo­ku­li­niai ref­lek­sai.

Ta­da, kai žmo­gus ne­be­rea­guo­ja į jo­kius dir­gik­lius, tik­ri­na­ma, ar jis ga­li kvė­puo­ti, at­jun­gus dirb­ti­nį plau­čių ven­ti­lia­ci­jos apa­ra­tą. Pa­sak neu­ro­chi­rur­go A. Moc­kaus, jei at­jun­gus res­pi­ra­to­rių ap­nė­ja iš­lie­ka, t.y. kvė­pa­vi­mo nė­ra, jei krau­jo įso­ti­ni­mas de­guo­ni­mi kren­ta, aki­vaiz­du, jog sme­ge­nų veik­la iš­ny­ko.

Sme­ge­nų mir­ties kri­te­ri­jai tvir­ti­na­mi tris kar­tus

Net ir po to, kai pa­tvir­ti­na­mas gal­vos sme­ge­nų funk­ci­jos iš­ny­ki­mas, ty­ri­mas dar kar­to­ja­mas po 12 ir po 24 va­lan­dų.

Pa­sak neu­ro­lo­gės S. Šče­po­na­vi­čiū­tės, jei ir po 12 va­lan­dų vėl nu­sta­to­ma sme­ge­nų mir­tis, at­lie­ka­mas elekt­roen­ce­fa­log­ra­mos ty­ri­mas. Tuo at­ve­ju, jei en­ce­fa­log­ra­mo­je brė­žia­ma izo­li­ni­ja, pa­tvir­ti­nan­ti, jog sme­ge­nų elekt­ri­nė veik­la yra iš­ny­ku­si, kons­ta­tuo­ja­ma sme­ge­nų mir­tis.

Sme­ge­nų mir­tis ga­li bū­ti kons­ta­tuo­ta net ir be il­go pa­cien­to ste­bė­ji­mo, ku­rį at­lie­ka gy­dy­to­jų kon­si­liu­mas. Pa­sak neu­ro­chi­rur­go A. Moc­kaus, pir­mą kar­tą nu­sta­čius vi­sus sme­ge­nų mir­ties kri­te­ri­jus, ga­li bū­ti at­lie­ka­ma ke­tu­rių pa­grin­di­nių gal­vos sme­ge­nų an­giog­ra­fi­ja. Tam su­lei­džia­mas kont­ras­tas į ar­te­ri­jas ir at­lie­ka­mas ty­ri­mas, ku­ris la­bai tiks­liai pa­ro­do, ar krau­jas pa­ten­ka į sme­ge­nis. „Jei krau­jo­ta­kos nė­ra – sme­ge­nys žu­vu­sios“, – tei­gia me­di­kas.

Šis ty­ri­mas su­tei­kia tei­sę at­lik­ti rei­kia­mus ty­ri­mus, nu­sta­tan­čius or­ga­nų būk­lę, jų tin­ka­mu­mą do­no­rys­tei.