Miego sutrikimai ir ligos - išgydomi

"Dauguma žmonių dėl spartėjančio gyvenimo ritmo šiandien miega kur kas mažiau negu 8 valandas. Miegant nepakankamai, atsiranda įvairių sveikatos sutrikimų - nuovargio jausmas, mieguistumas darbo metu, virškinimo problemos, galvos skausmai, padidėja alkio jausmas, galintis tapti antsvorio priežastimi", - sakė Miego medicinos centro vadovas prof. habil.dr. Giedrius Varoneckas.

Nemigos priežastys

Be to, anot profesoriaus, nepakankamai miegantiems žmonėms išsivysto atminties problemos, silpsta suvokimo ir pažinimo gebėjimas, trukdantis mokytis ir įsisavinti naujas žinias, gali be priežasties svyruoti nuotaika.

"Tai gali privesti prie nemigos, kurios simptomus gali atpažinti kiekvienas - jei žmogus neužmiega ilgiau nei 30 min., dažnai nubunda nakties metu, o rytą nesijaučia pailsėjęs, jis greičiausiai serga nemiga. Nemigos priežastys paprastai būna labai įvairios - ją gali sukelti tiek sveikatos sutrikimai, tiek stresinė aplinka. Jei ligonis neišsimiega ilgiau nei 3 savaites, vystosi lėtinė nemiga, kurią išgydyti gali tik medikai", - sakė G. Varoneckas.

Anot profesoriaus, nemiga glaudžiai susijusi su įvairiomis psichinėmis, somatinėmis būklėmis bei ligomis ir gyvenimo būdu. Nemiga dažniausiai pasireiškia sunkiu užmigimu, dažnais ir ilgais prabudimais nakties miego metu, ankstyvu prabudimu ir neišsimiegojimo jausmu ryte, bloga savijauta dieną. Poilsio nesuteikiantis miegas įvairiai veikia žmogaus aktyvumą dienos metu ir dažnai sukelia nuovargį, mieguistumą, dirglumą, dėmesio, koncentracijos, atminties sumažėjimą, didina nedarbingų dienų ir nelaimingų atsitikimų (kartais katastrofiškų) skaičių, yra susijęs su daugeliu sveikatos problemų. Lėtinė nemiga - kai miego sutrikimai pasireiškia tris ar daugiau naktų per savaitę ilgiau nei mėnesį.

Pasak prof. G. Varonecko, nemigos pradžia dažniausiai susijusi su stresiniais įvykiais, emociniu stresu su prisitaikymo įgūdžių stoka; psichologiniais sutrikimais, taip pat ir su rimtomis psichinėmis problemomis (nerimu ar depresija).

Nemigos atsiradimas siejamas ir su skyrybomis, našlyste ar išsiskyrimu, vyresniu amžiumi, bloga socioekonomine padėtimi, nedarbu ir nereguliariu miegu. Didelės įtakos turi rūkymas, kofeino vartojimas, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis ir alkoholiu. Lytis taip pat turi įtakos - įvairiais miego sutrikimais skundžiasi žymiai daugiau moterų (80 proc.) nei vyrų (64 proc.).

Stresas - nemigos palydovas

"Dažniausios ūminės nemigos priežastys yra naujas ar besitęsiantis situacinis stresas, miegojimo aplinkos pasikeitimas (triukšmo, šviesos ir temperatūros pokyčiai), ūmi liga ar sužeidimas, naujų vaistų vartojimas, laiko juostos ar darbo ritmo pasikeitimas.

Miegą trikdantys medikamentai gali būti receptiniai vaistai: stimuliuojantys antidepresantai, steroidai, dekognestantai, beta blokatoriai; ir nereceptiniai vaistai: kofeinas, nikotinas, svorį mažinantys vaistai, turintys pseudoefedrino ar fenilpropanolamino, narkotinės medžiagos (heroinas, kokainas, kiti stimuliatoriai, alkoholis). Juos vartojant gali išsivystyti lėtinė nemiga", - pasakojo prof. G. Varoneckas.

Mediko teigimu, didelę įtaką miego kokybei turi ne tik psichoemocinė būsena, bet ir kitos somatinės ligos, kaip išeminė širdies liga, galvos smegenų insultas ar kiti neurologiniai sutrikimai.

Šių ligų simptomatika dažnai pasireiškia miegant. Jos dažnai sutrikdo miegą ir sukelia patologiją miego metu, kurie, toliau veikdami pirminę priežastį, sukuria ydingą ratą. Dėl to šiems asmenims blogėja ligos eiga, vystosi komplikacijos ir prastėja gyvenimo kokybė.

"Psichinės problemos yra įprasta lėtinės nemigos priežastis, jos sukelia nemigą apie 50 proc. atvejų. Dažnai sergantiems nemiga diagnozuojami nuotaikos ir nerimo sutrikimai. Pagal Tarptautinę miego sutrikimų klasifikaciją, nemigos yra susijusios su psichozėmis, nuotaikos sutrikimais (depresija, manija), nerimu, panikos priepuoliais, alkoholizmu.

Miegas taip pat sutrinka esant ir mitybos motyvaciniams sutrikimams (bulimijai, anoreksijai), šizofrenijai bei paribinėms būsenoms. Skausmas, judrumo sumažėjimas, kvėpavimo organų ligos, demencija ir hormonų kitimai nėštumo, perimenopauzės ir menopauzės metu, sukeliantys problemų organizmo funkcionavimui dieną taip pat gali būti nemigos priežastys. Daug somatinių ligų pablogėja nakties metu arba dėl cirkadinių pokyčių (pvz. bronchinė astma), arba dėl gulimos padėties (pvz., gastroezofaginis refliuksas).

Stazinis širdies nepakankamumas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, opaligė, alerginis rinitas (nosies obstrukcija), traukuliniai sindromai, piktybinė prostatos hiperplazija, šlapimo nelaikymas, skausmą sukeliančios būklės, tokios kaip artritai, bursitai, fibromialgija ir refleksinė simpatinė distrofija, taip pat trikdo miegą", - pasakojo gydytojas.

Miego apnėja - pavojinga gyvybei

Miego sutrikimai ir ligos dažnai sutinkami sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, tarp jų ir galvos smegenų insultu. Persirgusiems galvos smegenų insultu, ypač asmenims su antsvoriu, arterine hipertenzija ir neurologiniu galvos smegenų pažeidimu, miego metu dažnai stebimi kvėpavimo sutrikimai, t. y. knarkimas ir kvėpavimo pauzės - miego apnėja.

"Sergant apnėja, miego metu nutrūksta kvėpavimas, nes atsipalaiduoja ir susiaurėja ryklės raumenys, o kelias, kuriuo į kvėpavimo takus patenka oras, labai susiaurėja. Kvėpavimo pertrauka gali tęstis nuo 10-20 sekundžių iki dviejų minučių ir kartotis net kelis šimtus kartų per naktį, todėl žmogus dažnai prabudinėja, o ryte nesijaučia pailsėjęs ir jaučia didelį mieguistumą.

Maža to, ši liga pavojinga gyvybei - kvėpavimo sutrikimas gali baigtis mirtimi", - sakė prof. G. Varoneckas. Anot mediko, pirmuoju miego apnėjos požymiu gali tapti knarkimas miegant, todėl knarkiantiems žmonėms verta pasikonsultuoti su gydytoju. Didžiausią dėmesį į šią problemą verta atkreipti pagyvenusio amžiaus vyram, taip pat stambaus sudėjimo, antsvorį turintiems vyrams ir moterims.

Gydymo metodai

"Miego ligų diagnozei patvirtinti atliekamas polisomnografinis miego tyrimas, kai vieną ar dvi naktis reikia išmiegoti specialiai įrengtoje laboratorijoje. Šio tyrimo rezultatai parodo, ar asmuo serga miego apnėja, leidžia nustatyti jos tipą ir paskirti tinkamiausią gydymą. Pacientas paprašomas atvykti į miego laboratoriją kelios valandos prieš jam įprastą gulimosi miegoti laiką.

Tam tikrose kūno vietose priklijuojami elektrodai, kad ištisą naktį būtų galima registruoti bioelektrinį smegenų aktyvumą, akių judesius bei rankų ir kojų raumenų susitraukimus.

Pacientams ant krūtinės ir pilvo yra dedamos juostos su davikliais, kurie padeda užfiksuoti pastangas, reikalingas kvėpuoti, o aparatas ant piršto registruoja kraujo įsotinimo deguonimi pokyčius kiekvieno apnėjos epizodo metu.

Taip pat registruojama elektrokardiograma, o kartais ir kraujo spaudimas, kurie leidžia aptikti širdies veiklos sutrikimus", - pasakojo prof. G. Varoneckas.

Vienas iš miego apnėjos gydymo būdų - svorio metimas. Net ir nedidelis svorio netekimas gali palengvinti kvėpavimą miego metu ir pagerinti miego kokybę.

"Tačiau dažniausiai taikoma nuolatinio teigiamo slėgio plaučių ventiliacija, kuri yra labai efektyvi priemonė gydant miego apnėją. Kaukė ant nosies dedama nakčiai, ir per ją portatyviniu aparatu įkvėpimo metu pučiamas oras, kuris pramuša susidariusį minkštųjų audinių kamštį ir atlaisvina kvėpavimo takus. Taip užtikrinama, kad organizmas visą naktį gautų pakankamai deguonies", - sakė gydytojas.

GYDYMAS. Gydant miego apnėją dažniausiai taikoma nuolatinio teigiamo slėgio plaučių ventiliacija. Vyresnioji slaugos administratorė Vyta Benetienė pacientą moko naudotis šia kauke, kuri ant nosies dedama nakčiai. Per ją portatyviniu aparatu įkvėpimo metu pučiamas oras, kuris pramuša susidariusi minkštųjų audinių kamštį ir atlaisvina kvėpavimo takus. Taip užtikrinama, kad organizmas visą naktį gautų pakankamai deguonies.

Pasak jo, kartais gydymui naudojami ir burnos įtaisai, kurie padeda palaikyti žandikaulius, liežuvį ir minkštąjį gomurį tokioje padėtyje, kad jie netrikdytų kvėpavimo. Pastaruoju metu populiarėja operacinis gydymo būdas, kai chirurgai pašalina adenoidus, padidėjusias tonziles, polipus ar kitokius auglius, pakoreguoja pakrypusią nosies pertvarą, blogai susiformavusius žandikaulius ar minkštąjį gomurį.

Miego medicinos centre - profesionali pagalba

2007 metais ligoninėje įkurtame Miego medicinos centre konsultuojami ir gydomi pacientai, sergantys miego ligomis. Jiems atliekami įvairūs psichologiniai testai, polisomnografiniai ir kiti tyrimai, leidžiantys nustatyti miego struktūrą, širdies veiklos, kvėpavimo ir kitų funkcijų sutrikimus miego metu, diagnozuoti miego sutrikimus ir ligas.

Naudojami subjektyvūs miego kokybės įvertinimo metodai (miego anketa, miego algoritmas, miego dienynas, "Pitsburg'o" miego klausimynas, "Epworth" mieguistumo skalė ir kiti (miego apnėjai, neramių kojų sindromui įtarti).

Organizmo fiziologinės sistemos tiriamos naudojant šiuolaikinius kompiuterizuotus tyrimus ir videoįrašus, - taip atsirado galimybė diagnozuoti įvairias parasomnijas ir kitus sutrikimus. "Labai svarbu laiku ir tinkamai diagnozuoti miego sutrikimus ir ligas, nes šiuo metu egzistuoja šiuolaikiški diagnostikos ir gydymo metodai.

Miegas yra kiekvieno žmogaus neatsiejama ir būtina gyvenimo dalis. Jis, kaip energijos atsigavimo procesas, reikalingas nervų sistemos ir viso organizmo funkcijų paruošimui dienos veiklai. Daugiau kaip 90 rūšių miego sutrikimų turi rimtos įtakos žmogaus sveikatai. Dažni miego sutrikimai ar lėtinė nemiga pasireiškia per 10 proc. suaugusių gyventojų", - akcentavo prof. G. Varoneckas.

Informacija
Konsultacijos esant knarkimui ir/ar kvėpavimo pauzėms miegant (miego apnėja) teikiamos šiems ligoniams:
-turintiems antsvorio (ypač turintiems storą kaklą);
-sergantiems arterine hipertenzija ir turintiems antsvorio;
- esant metaboliniam sindromui/cukriniam diabetui;
- esant širdies nepakankamumui;
- persirgusiems galvos smegenų insultu ir esant knarkimui ar kvėpavimo sutrikimams;
- sergantiems naktine krūtinės angina ar turintiems širdies ritmo sutrikimų.
Šie ligoniai lengvai užmiega, tačiau skundžiasi neišsimiegojimo jausmu prabudus, išdžiūvusia burna, galvos skausmais ir mieguistumu dieną.