Nors niekam ne paslaptis, kad pastaraisiais metais vis daugiau žmonių mokytis ir gyventi traukia į Vilnių ar kitus didžiuosius miestus, dėl netobulos tvarkos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) pinigai už jų gydymą vis dar keliauja ten, kur jie gyveno bene prieš dešimtmetį.
Trūks 15 mln. litų
Praėjusią savaitę sveikatos apsaugos ministrui Algiui Čaplikui, Seimo Sveikatos reikalų komitetui ir Valstybinės ligonių kasos direktoriui Algiui Sasnauskui buvo įteiktas sostinės didžiųjų gydymo įstaigų vadovų ir Vilniaus TLK direktoriaus Vytauto Mockaus pasirašytas kreipimasis dėl PSDF biudžeto paskirstymo teritorinėms ligonių kasoms.
Vilniaus gydymo įstaigos sunerimusios, kad dėl pasenusios lėšų už paslaugas skirstymo tvarkos Vilniaus teritorinės ligonių kasos (TLK) gydymo įstaigos vien ambulatorinėms specializuotoms ir stacionarinėms paslaugoms apmokėti negaus apie 15 mln. litų.
Kreipimosi autoriai teigia, kad PSDF biudžeto lėšos TLK šiuo metu skirstomos vadovaujantis 2004 m. pasirašytu sveikatos apsaugos ministro įsakymu “Dėl privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų paskirstymo teritorinėms ligonių kasoms pagal gyventojų skaičių tvarkos aprašo patvirtinimo” ir skaičiuojamos pagal formulę, kurios viena iš sudedamųjų dalių yra statistinis gyventojų skaičius.
Formulė, kurios laikomasi skaičiuojant lėšas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, specialistų teigimu, iš esmės yra gera, tačiau nebeatspindi tikrovės. Būtina keisti vieną jos dėmenį - gyventojų skaičių.
Skaičiai neatitinka tikrovės
Kaip “Respublikai” sakė V.Mockus, dar ligonių kasų kūrimo pradžioje buvo svarstoma, kaip teritorinėms ligonių kasoms, aptarnaujančioms tam tikros teritorijos gyventojus, pagrįstai padalyti PSDF lėšas. Su skandinavų pagalba buvo sukurta ir patvirtinta formulė apskaičiuoti lėšoms, skirtoms sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti. Sudarant formulę, gyventojai buvo diferencijuoti pagal amžiaus grupes, lytį, gyvenamąją vietą ir daugelį kitų veiksnių.
Šioje formulėje yra dar viena sudedamoji dalis - statistinis gyventojų skaičius. Statistinis gyventojų skaičius atsiranda po visuotinio gyventojų surašymo. Vėliau duomenys koreguojami registruojant gimimus ir mirtis, taip pat savanorišką gyvenamosios vietos deklaravimą.
Paskutinis visuotinis gyventojų surašymas vyko 2001 m. Per pastaruosius aštuonerius metus į didmiesčius, ypač į Vilnių, iš visų šalies miestų ir miestelių suvažiavo dešimtys tūkstančių žmonių. Tad ir medicinos pagalbą jie gauna čia, nes čia prisirašė poliklinikose ir šeimos sveikatos centruose. Tačiau kaip statistiniai gyventojai jie “tebegyvena” savo miestuose ir miesteliuose. Vadinasi, skirstant PSDF biudžeto lėšas teritorinėms ligonių kasoms, į tų miestų ir miestelių TLK už juos nukeliauja pinigai.
Vilniaus TLK, analizuodama gyventojų judėjimą tarp skirtingų TLK veiklos zonų, pastebėjo, kad atskirų TLK aptarnaujamų gyventojų, prisirašiusių prie pirminės sveikatos priežiūros įstaigų, skaičius yra didesnis arba mažesnis nei statistinis gyventojų skaičius.
Pavyzdžiui, 1999 m. šios Vilniaus TLK veiklos zonoje prisirašiusiųjų prie pirminių sveikatos priežiūros įstaigų buvo 104 tūkst. mažiau nei statistinių gyventojų, po metų - tik 75 tūkst. mažiau, o nuo 2003 m., kai prisirašiusiųjų prie PSP skaičius pralenkė statistinį gyventojų skaičių, atotrūkis vis didėjo statistinių gyventojų skaičiaus nenaudai. 2004 m.
prisirašiusiųjų prie PSP įstaigų buvo 13 tūkst. daugiau, 2005 m. - 24 tūkst. daugiau, 2006 m. - 38 tūkst. daugiau, o šių metų sausio 1 d. - jau 58 tūkst. daugiau.
Visos Lietuvos mastu šis neatitikimas siekia 72 tūkst. gyventojų.
“Tad esame įsitikinę, kad skirstant PSDF lėšas sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti reikėtų vadovautis tikrais duomenimis, o ne kažkokiais mistiniais statistiniais, kurie kuo toliau, tuo labiau neatitinka tikrovės, - sakė V.Mockus. - Netvirtinu, kad prisirašiusiųjų prie pirminės sveikatos priežiūros įstaigų skaičius yra tikslus, tačiau jis nepalyginti tikslesnis nei statistinis”.
“Deserto” atsisakyti nesinori
Kreipimosi autoriai įsitikinę, kad 2004 m. pasirašytas ministro įsakymas turi būti pakeistas, skaičiavimo principas pakoreguotas - formulėje vietoj statistinio gyventojų skaičiaus turi būti naudojamas tikras prisirašiusiųjų gyventojų skaičius. Tik taip galima sumažinti skirtumą tarp faktiškai suteiktų paslaugų skaičiaus ir teorinio lėšų paskirstymo.
Skaičiavimo principus koreguoti siūloma ne pirmą kartą - dar 2006 m. birželį Seimo Sveikatos reikalų komitetas kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą ir atkreipė dėmesį į tokią situaciją. Tačiau iki šiol niekas nepasikeitė.
“Problema nesprendžiama todėl, kad iš penkių TLK net keturiose - vienos tendencijos, ir tik penktoje, Vilniaus TLK, - kitos, - sakė V.Mockus. - Tad šiame virvės traukime mes esame vieni prieš keturis. O kur dar visokios povandeninės srovės, kiti niuansai, apie kuriuos šiuos klausimus sprendžiantieji aukščiausiu lygmeniu nelinkę garsiai kalbėti”.
Vilniaus TLK skaičiavimais, jei būtų tiksliai įvertinti visos Lietuvos duomenys, naujai perskaičiuotos PSDF lėšos Vilniaus TLK padidėtų 14,2 mln., Kauno TLK - 4,8 mln., Klaipėdos TLK - 346 tūkst., tačiau Šiaulių TLK sumažėtų 6,5 mln., o Panevėžio TLK - net 12,8 mln. litų.
“Paradoksalu, bet apskaičiavus lėšas pagal prisirašiusių žmonių skaičių Vilniaus zonai suma padidėtų apytiksliai tiek, kiek reikia tam minimaliam išgyvenimui, kad nemažėtų pinigai medikų atlyginimams - kaip sakant, kad užtektų pinigų duonai, - sakė Vilniaus TLK vadovas. - Tačiau jeigu ir toliau pinigai bus skirstomi pagal seną tvarką, Vilniaus zonoje trūks pinigų net duonai, o kitose dar ir desertui liks. Sunkmečiu tai tikrai nėra solidaru. Todėl ir siūlome elgtis taip, kad visiems užtektų bent duonai”.
V.Mockaus teigimu, šiuo metu realiausiai atrodo pereinamojo laikotarpio siūlymas: TLK biudžetą suformuoti prie sveikatos priežiūros įstaigų pernai suteiktų paslaugų apmokėjimo fakto pridedant papildomą sumą, kuri reikalinga garantuoti gydytojų atlyginimų nemažėjimą. Tačiau net ir šiuo atveju visos teritorinės ligonių kasos, išskyrus Vilniaus, gautų mažiau nei skirstant pagal statistinį gyventojų skaičių. Vilniaus TLK tokiu atveju gautų 14 mln. daugiau, tačiau Kauno TLK netektų beveik 6 mln., Klaipėdos TLK - 5 mln., Šiaulių TLK - 4,5 mln. Panevėžio - beveik 2 mln. litų.
Aida VALINSKIENĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą