Ministras ragina ligoninių vadovus bendradarbiauti

Medicina

Praėjusią savaitę uostamiestyje lankęsis sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas susitiko su Klaipėdos apskrities gydymo įstaigų vyriausiaisiais gydytojais. Vizito tikslas - ne tik susipažinti su esama padėtimi apskrityje, bet ir atsakyti į medikams rūpimus klausimus.

Ligoninės tapo filialais

Ministras pasidžiaugė apskrityje vykdoma gydymo įstaigų restruktūrizacija. Šiemet Palangos ligoninė buvo prijungta prie Jūrininkų ligoninės. Siekiant racionaliai panaudoti sveikatos apsaugai skirtas lėšas, Skuodo ligoninė tapo Klaipėdos apskrities ligoninės filialu.

J. Olekas sakė, kad ateity bus sprendžiamas klausimas ir dėl Gargždų bei Šilutės ligoninių pertvarkymo.

Vietoj konkurencijos - bendradarbiavimas

Kalbėdamas apie uostamiesčio stacionarias gydymo įstaigas sveikatos apsaugos ministras akcentavo: "Ligoninės daug pasiekė lenktyniaudamos, tačiau dabar jos pasiekė ribą, kai konkurencija tapo našta.

Pats metas vyr. gydytojams susivienyti, tai yra peržiūrėti savo ligoninių prioritetus, kiek įmanoma mažiau dubliuoti skyrių. Mat tai - vienas iš lengvesnių būdų, kaip sutaupyti lėšas ir sykiu padidinti medikų darbo užmokesčio fondą."

Vyriausieji gydytojai paprieštaravo ministro J. Olekos nuomonei, akcentuodami, jog vienos ligoninės monopolis nėra gerai. Dauguma ligoninių vadovų įsitikinę, kad tik sveika konkurencija skatina medicinos progresą.

Gera žinia specialistams

Ne tik ligoninių vadovus, bet ir susitikime dalyvavusius įvairių sričių specialistus domino tai, ar sveikatos apsaugos ministras ketina gydytojams uždrausti dirbti daugiau valandų, nei yra numatyta Darbo kodekse.

Medikai sunerimo po to, kai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sudarė darbo grupę, turėsiančią parengti projektą, įpareigojantį juos nedirbti viršvalandžių. Tokiu būdu būtų siekiama, kad gydytojai į darbą ateitų pailsėję.

Įsigaliojus tokiam projektui įvairių medicinos sričių specialistai, dirbantys ligoninėse, negalėtų gydyti pacientų privačiose sveikatos priežiūros įstaigose. Pasak pačių gydytojų, jeigu jiems nebūtų leista užsiimti privačia praktika, ištuštėtų ne viena šalies ligoninė.

Mat vieni medikai po darbo stacionare skuba į privačias gydymo įstaigas, kiti - vyksta į rajonus, kur labai trūksta specialistų. Dėl mažų atlyginimų nemažai gydytojų, dirbančių ligoninėse, pasirinktų privačią mediciną.

J. Olekas Klaipėdos apskrities ligoninių vyr. gydytojams pažadėjo, kad kol gydytojai ir slaugytojos negaus normalių atlyginimų, jiems bus leista dirbti papildomai.

Ministras nuogąstavo, kad Lietuvoj gydytojai ir slaugytojos neuždirba tiek, kiek išties yra vertas medikų darbas. "Mano buvę kurso draugai (J. Olekas yra veido ir žandikaulių chirurgijos specialistas. - Aut. past.) dėl menkų atlyginimų išvyko iš šalies ir anapus Baltijos jūros aptarnauja Danijos, Švedijos pacientus. Yra išvykusiųjų dirbti ir į Jungtines Amerikos Valstijas."

J. Olekas sakė, kad Danijoje medikai uždirba tiek pat, kiek ir parlamentarai. "Kai mūsų šalis bus turtingesnė, visai įmanoma, kad ir Lietuvos gydytojai gaus tokio pat dydžio atlyginimus, kaip ir Seimo nariai."

Eilinis Lietuvos parlamentaras, neįskaitant priedų, gauna per 4 tūkst. Lt.

Vizito uostamiestyje metu ministras domėjosi kaip vykdomas jo įsakymas nuo gegužės 1-osios dešimtadaliu pakelti medikų atlyginimus. Paaiškėjo, kad ne visų Klaipėdos apskrityje esančių sveikatos priežiūros įstaigų vadovai tam turėjo finansinių galimybių.

Ministras aiškinsis, ar medikų atlyginimams skirtos lėšos nebuvo panaudotos kitiems tikslams.

Vaikų sąskaita tvarkomos gatvės

Moksleivių sveikata domėjęsis sveikatos apsaugos ministras liko nepatenkintas sužinojęs, jog dauguma Klaipėdos apskrities savivaldybių kitiems tikslams panaudojo vaikų sveikatinimui skirtas lėšas.

J. Olekas pasipiktino, kad pinigus, skirtus mokyklų med. punktams, kai kurios Klaipėdos apskrities savivaldybės juos panaudojo gatvių tvarkymui, kitiems ūkio reikalams. Pasak ministro, iš jų biuždeto bus išskaičiuoti pinigai, kurie buvo skirti moksleivių sveikatos priežiūrai.

Problemos dėl PVM

Opiausia problema, su kuria šiuo metu susiduria visų gydymo įstaigų vadovai ir privačiai dirbantys specialistai - nuo gegužės 1-osios vaistams ir medicinos priemonėms įsigaliojęs 5, o kai kurioms reikmėms net 18 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM).

Vyr. gydytojai akcentavo, kad uždėjus PVM reagentams, smarkiai šoktelėjo laboratorinių tyrimų kainos.

Ministras pažadėjo, jog bus sprendžiamas klausimas, kad medicinos sričiai būtų įvestas tik 5 proc. PVM.

ES šalys - rimti konkurentai

Nors sienų su Europa neliko šiek tiek daugiau nei prieš mėnesį, pasak ligoninių vadovų, jau dabar trūksta nemažai specialistų - akių ligų gydytojų, reanimatologų, rentgenologų, neurologų, chirurgų ir kt.

Pasak sveikatos apsaugos ministro, nieko blogo, kad jauni gydytojai išvyksta dirbti į užsienį. J. Olekas įsitikinęs, kad medikai, padirbėję svetur, sugrįš. Anot jo, jau yra "gyvų" pavyzdžių, kai į Lietuvą sugrįžta akademikai, profesoriai.

"Kita vertus, tenka pripažinti, kad medicinos srityje senbuvės ES šalys yra agresyvūs mūsų konkurentai", - atviravo ministras.

Psichiatrijos specialistai - deficitas

Klaipėdos psichiatrijos ir Priklausomybės ligų centro vyr. gydytojai ministrą informavo, kad jų gydymo įstaigose nelikę jaunų specialistų. "Ligoninėse dirba garbaus amžiaus psichiatrai ir psichoterapeutai, - akcentavo vyr. gydytojai.

- Nebus kam dirbti, kai šie išeis į pensiją. Dėl nesibaigiančio pacientų srauto psichiatrams, kurių yra deficitas, tenka didžiulis emocinis krūvis."

Ministras neslėpė, kad dėl šios problemos iš dalies yra kaltas ir jis pats. Mat 1991 m. J. Olekai būnant sveikatos apsaugos ministru, buvo išleistas įsakymas, jog kai kurių sričių specialistų, tarp jų ir psichiatrijos, būtų paruoštas ribotas skaičius. Ministras pažadėjo ištaisyti padėtį."

Prioritetas teikiamas šeimos gydytojams

J. Olekas bendraudamas su ligoninių vyr. gydytojais, neslėpė, jog šiuo metu labiau finansiškai yra remiama pirminė, o ne antrinė sveikatos priežiūros grandis.

Steigiant šeimos gydytojų centrus bei siekiant Lietuvoje įvesti vieningą sistemą kviečiantis greitosios pagalbos medikus, į pirminę sveikatos priežiūrą ir būtinąją pagalbą yra nukreipti ne tik Europos fondai, bet ir Pasaulio banko lėšos.

Pasak ministro, rajonuose dirbantys šeimos gydytojai yra toliau pažengę. "Nemažai kaimo gydytojų yra taip susitvarkę savo ambulatorijas, kad jų pastatus su visa įranga negėda būtų "perkelti" į Švediją, Daniją, kitas valstybes", - įspūdžiais dalijosi J. Olekas.

- Jau dabar dalis rajonuose dirbančių šeimos gydytojų gauna gerokai per 2 tūkst. litų."

Kalbėdamas apie pirminę sveikatos priežiūros grandį ministras akcentavo, kad didžiulis dėmesys bus skiriamas ankstyvajai ligų diagnostikai.

"Jau dabar šeimos gydytojai (specialistų pagalba) savo pacientams onkologinę ligą diagnozavę ankstyvos stadijos, gauna tūkstanties litų priemoką, - sakė ministras. - Dar šiemet premijinius ketiname skirti ir tiems šeimos gydytojams, kurių pacientai mažiausiai kartų bus kvietęsi greitąją medicinos pagalbą."

Jūratė MAZAJEVA