Autogeninė treniruotė - atsipalaidavimo metodas, padedantis atsiriboti nuo aplinkos, "persijungti", nuramina susijaudinus, malšina stresą. "Kodėl šių treniruočių reikia socialiniams darbuotojams?" - paklausėme Klaipėdos krašto socialinių darbuotojų asociacijos pirmininko Sauliaus Liekio.
Rizika ir stresai
"Socialinio darbuotojo profesija yra viena pavojingiausių, jis rizikuoja savo fizine ir psichologine sveikata, savo darbe patiria stresą. Būna įvairių situacijų. Kartais su Šeimos ir vaiko gerovės centro specialistais ir vaikus prievarta tenka paimti iš šeimos, kai vaikai neprižiūrimi ar skriaudžiami. Kai kurie klientai - agresyvūs, priešiškai nusiteikę prieš socialinius darbuotojus. Dalis klientų dėl psichikos ligos gali elgtis neprognozuojamai. Mes dalyvaujame vežant žmogų į psichiatrijos ligoninę, padedame policininkams ir medicinos darbuotojams juos išvesti. Tada jie gali ir užsimoti, ir smogti, ir paleisti į mus kokį sunkų daiktą. Koleges yra ir apspardę, apspjovę, iškeikę, joms nekart grasino. Socialinis darbuotojas nori padėti, bet svaigalų ar narkotikų paveiktas arba asocialus žmogus ant jo išlieja pyktį ir pagiežą. Būna, iš kalėjimo grįžusį aplankai, o jis užrakina buto duris, ir nežinai - išleis ar neišleis. Jie visaip manipuliuoja, bando įbauginti ar paveikti. Be to, tenka išklausyti daugybę nelaimingų, liūdnų istorijų, - pasakojo Saulius Liekis, kurį patį vienas klientas buvo užpuolęs su kirviu.
Anot socialinių darbuotojų, kad ir esi išmokęs susitvarkyti įvairiose situacijose, vis tiek išgyveni stresą. Pasak S. Liekio, nėra tokios statistikos, kiek socialinių darbuotojų serga depresija, bet iš tikrųjų yra nemaža tikimybė, kad jie gali susirgti. Arba turėti rimtesnių sveikatos sutrikimų.
"Kai tave nepelnytai iškoneveikia, apvagina, dar kuo apkaltina, tu parėjęs į darbą gali užsisklęsti ir verkti, ir nebenorėti dirbti. Todėl dar prieš kelis metus iš Klaipėdos savivaldybės gavę lėšų, klausėmės psichologės paskaitų apie tai, kaip kovoti su stresu socialiniame darbe. Manau, kad dabar stresui įveikti pasitarnaus ir autogeninės treniruotės", - sakė Saulius Liekis.
Stresas kartais "veža"
"Ar saviįtaigą išsiugdyti gali kiekvienas žmogus, ar kiekvienam tinka darbas grupėje?"- paklausėme autogeninių treniruočių mokančios Klaipėdos psichikos sveikatos centro medicinos psichologės Innos Viršilienės.
"Reikia treniruotis, reikia laiko: geriausia tai daryti du tris kartus per dieną. Tam, kad pasiektume optimalų efektą, pagerėtų savijauta. Žmogus yra tinginys, jis nori viską pasiekti greitai, kas po ranka ir reikėtų kuo mažiau pastangų. Autogeninė treniruotė reikalauja dėmesio, susikaupimo, trunka ilgiau negu surūkyti cigaretę. Pagaliau tai yra sugebėjimas pabūti su savimi", - sakė psichologė.
Anot psichologės I. Viršilienės, griežtų taisyklių nėra, yra tam tikra pratimų seka, geriausia jos ir laikytis. "Apšilimui klausytojai gauna pirmąją užduotį: iš plastilino lipdo kažkokį daiktelį, simbolizuojantį susikaupusią problemą, ir duoda apžiūrėti kitiems. Įvertinę stresą ir dirgiklius, pradedame nuo kvėpavimo pratimų, paskui yra teisė rinktis: treniruotis pasitelkus vaizduotę, pojūčius arba atpalaiduoti raumenų įtampą. Mokomės kvėpuoti, pajusti šilumos poveikį, "lipti laiptais".
Veiksmų realių nėra, situacija nesikeičia, bet kiekvienas turi galimybę po treniruočių ramiau į ją pažiūrėti ir įvertinti. O tada gali imtis ir aktyvios veiklos, susidaryti planą, jį vykdyti, keisti savo požiūrį. Tai yra graži įžanga į tolimesnius veiksmus. Kai ramiai apsvarstęs pažvelgi į problemą iš šalies, adekvačiai įvertinęs gali imtis nuoseklių veiksmų. Tada pasieki rezultatą", - teigė pokalbininkė.
Autogeninės treniruotės gali būti ir individualios. Tik iš pradžių specialistas turėtų "įduoti įrankį", o kaip juo naudosis žmogus, priklauso nuo savarankiško darbo. Psichologė pastebėjo, kad vyrams labiau patinka aktyvesnės treniruotės, raumenų įtampos atpalaidavimas. Moterims labiau patinka lavinti vaizduotę nei atstatyti fizines galias.
Psichologė pritarė, jog stresas turi žmogui ir teigiamą naudą: mobilizuoja jėgas, skatina kūrybingumą, proto lankstumą. Stresas yra viena iš varomųjų jėgų, tačiau stresų būna įvairių.
"Jeigu žmogus įvertina savo resursus, jėgas, ir mato, kad jų pakaks situacijai įveikti, tada - adrenalinas, energijos antplūdis. Tada situaciją įvertini kaip iššūkį. Tačiau jeigu žmogus jaučia, jog stresas yra daug didesnis, negu jis turi jėgų darbui atlikti, jo galimybės sumenkėja. Reikia pasirinkti gerą streso įveikimo būdą pagal žmogaus poreikius. Užduodu klausytojams ir "namų darbus". Žmogus vis geriau išmoksta pajusti savo kūno poreikius, emocijas. Gyvenimo tempas greitas, laiko sau kaip ir nėra, o kai žmogus įpranta atlikti autogenines treniruotes keletą kartų per dieną, to laiko sau ir tikram poilsiui jis jau sugeba atrasti", - sakė pokalbininkė.
Autogenines treniruotes - saviįtaiga besiremiančią atsipalaidavimo techniką - pagrindė ir 1927 metų balandžio 30 dieną pristatė Berlyno psichiatras Johanas Hainrichas Šulcas, remdamasis hipnozės teorija. 1932 metais jis išleido knygą apie autogenines treniruotes. J. H. Šulcas pastebėjo, kad daugelis žmonių, pasitelkę vaizduotę, gali giliai atsipalaiduoti. Įsivaizduodami šilumos pojūtį, tarkime, rankose, žmonės iš tikrųjų pajunta odos paviršiaus temperatūros padidėjimą. Tai galima užfiksuoti, kadangi aukštesnę kūno temperatūrą tam tikrose kūno dalyse skatina suaktyvėjusi kraujotaka, kai dėmesys sutelkiamas į vieną objektą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą