Moksleivių sveikata kasmet blogėja

Problema

Mokyklinio amžiaus vaikų sergamumas Lietuvoje kasmet vis labiau auga. Visoje šalyje, o taip pat ir Klaipėdoje, vaikų, kurie priklauso pirmajai sveikatos grupei - tai yra neturi patologijų ir per metus serga ne daugiau kaip keturis kartus - skaičius nuolat mažėja.

Tą savo tyrimuose pastebi ne tik Visuomenės sveikatos centras, bet ir uostamiesčio bendrojo lavinimo mokyklose dirbančios bendruomenės slaugytojos.

Pasak slaugytojų, vis dažniau su sveikatos problemomis susiduria ne vien vyresniųjų klasių moksleiviai: "Retas pirmokėlis į mokyklą ateina visiškai sveikas", - sako "Vitės" ir "Verdenės" pagrindinėse mokyklose dirbanti Daiva Gintalienė.

Tik penktadalis

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2003 metais pirmajai sveikatos grupei priklausė tik penktadalis patikrintų moksleivių (21,6 proc.), o 1998 m. - 34 proc. vaikų.

Antrajai sveikatos grupei priskiriami vaikai taip pat yra sveiki, tačiau jie serga dažniau ir turi silpnesnį imunitetą. Šios grupės vaikų yra daugiausia - 2003 m. jai buvo priskirta 62,6 proc. visų patikrintų vaikų. 1998 m. - 53,2 proc.

Trečios grupės vaikų, sergančių lėtinėmis ligomis, kurių funkcijos iš dalies ribotos, skaičius daugmaž pastovus. 1998 m. jų buvo 12,2 proc., o 2003 m. - 14,22 proc.

Ketvirtajai sveikatos grupei priklausantys mokyklinio amžiaus vaikai paprastai bendrojo lavinimo mokyklų nelanko, jie mokomi specializuotose mokymo įstaigose. 2003 m. šiai sveikatos grupei Klaipėdos mieste priskirta 1,6 proc. moksleivių. 1998 m. - 0,9 proc.

Sutrikusi rega ir laikysena

Svarbia mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos problema Visuomenės sveikatos centro specialistai įvardija regos sutrikimus.

Profilaktinių patikrinimų rezultatai rodo, kad pernai iš 1000 patikrintų vaikų daugiau kaip 280 turėjo vienokį ar kitokį regos sutrikimą, t.y. regos sutrikimas diagnozuojamas beveik kas trečiam vaikui. Moksleivių, kuriems nustatomi regėjimo sutrikimai, taip pat daugėja.

Tarp uostamiesčio moksleivių paplitę ir laikysenos sutrikimai. 2002 m. iš 1000 patikrintų moksleivių laikysenos sutrikimai buvo diagnozuoti 142, o 2003 m. šių sutrikimų rodiklis buvo 133,2 atvejų 1000 patikrintų vaikų.

Dažna moksleivių sveikatos problema - stuburo iškrypimas. Skoliozės atsiradimą skatina netaisyklinga laikysena bei mažas fizinis aktyvumas. Tačiau nepaisant netaisyklingo sėdėjimo, skoliozė išsivysto ne visiems vaikams, o dažniau tiems, kurių raiščių ir raumenų aparatas yra silpnesnis, jei vaikas nemėgsta fizinės kultūros, nesportuoja. 2002 m. patikrinus 1000 moksleivių, nustatyta 120 skoliozės atvejų, 2003 m. - 129 atvejai.

Kuprinėje - "pusė namų"

"Štai šioje klasėje tarp penkiolikos pirmokėlių sveiki buvo tik du", - atsivertusi žurnalą paskaitė slaugytoja D. Gintalienė, su kuria susitikome nedideliame ir prabanga nespindinčiame, tačiau labai tvarkingame medicinos kabinete "Vitės" mokykloje.

Kiti skaičiai taip pat nedžiugina - pernai iš 437 šios mokyklos vaikų pirmoji sveikatos grupė buvo nustatyta 133. 2002 m. šis skaičius siekė 148.

"Ydingą laikyseną galima nustatyti beveik kiekvienam, - sako slaugytoja. - Sunkios kuprinės duoda savo."

Tačiau D. Gintalienė pastebi, kad ne visada dėl to galima kaltinti netobulą švietimo sistemą, verčiančią vaikus nešiotis kuprinėse nepakeliamai daug vadovėlių.

"Tėvai turėtų pažiūrėti, ką vaikai deda į kuprines, nes jose neretai atsiduria ir nereikalingų dalykų. Kitoje mokykloje atliekant tyrimą pati mačiau, kaip vienas pirmokėlis į kuprinę buvo pusę namų susikrovęs... Svėrė ji iš tikrųjų solidžiai", - prisimena slaugytoja.

D. Gintalienei taip pat labai krenta į akis vaikų fizinio aktyvumo stoka. Moksleiviai įprato vengti fizinio lavinimo pamokų, sunkiai prisiverčia sportuoti ar bent kiek daugiau pajudėti, sako slaugytoja.

"Nelanko pamokų, ir viskas. Kaip tu priversi vyresniuosius? - klausė pašnekovė. - Čia visų mokyklų bėda."

Tačiau didžiausia moksleivių sveikatos problema slaugytoja pavadino rūkymą. Mokyklos teritorijoje rūkyti uždrausta, tačiau rūkaliai drąsiai traukia dūmą paėję kiek tolėliau.

"Ypač dabar tai "aktualu" septintokams ir aštuntokams", - pastebi ji.

Su narkotikų problema slaugytoja tvirtina nesusidūrusi. Nė karto net įtarimų nekilę, kad mokinys gali būti apkvaitęs nuo narkotinių medžiagų.

Beje, D. Gintalienės teigimu, moksleiviams jau yra įgrisusios paskaitos apie narkotikų žalą.

Mėgsta traškučius, tačiau vengia daržovių

"Ąžuolyno" gimnazijos slaugytoja Dalytė Fabijonavičienė sako, kad dažnas sėdėjimas prie kompiuterio, bulvių traškučiai ir kokakola, - tai, ką vaikai labiausiai mėgsta, - sveikatos tikrai neprideda.

"Deja, vaikai pirmenybę teikia greitam maistui, o vaisių, daržovių valgo labai mažai. Kas madinga, tas ir traukia, tačiau tai nebūtinai yra sveika", - sako slaugytoja.

"Todėl dažnai į kabinetą ateina mokiniai, kuriems suskausta pilvą, skrandį", - pridūrė D. Fabijonavičienė.

Trūksta lėšų atsinaujinimui

Medicinos kabinetai, kuriuose moksleiviams teikiama būtinoji medicinos pagalba, yra visose Klaipėdos bendrojo lavinimo mokyklose.

Pasak Pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiosios gydytojos Loretos Jankauskienės, prieš keletą metų daug kur kituose miestuose tokie kabinetai buvo panaikinti.

"Apie tai buvo daug diskutuojama, tačiau mes savo darbuotojus mokyklose išsaugojome. Buvo laikas, kai iš savo centro lėšų išlaikydavome slaugytojus ir dėl to patirdavome didelių nuostolių. Laimei, vėliau pinigų pradėta skirti pagal miesto Tarybos patvirtintą programą", - mūsų dienraščiui sakė L. Jankauskienė, neabejojanti, kad mokinių sveikatos priežiūra švietimo įstaigose yra būtina.

Anot L. Jankauskienės, finansinės problemos nesvetimos ir moksleivių sveikatos priežiūroje - pinigų stygius jaučiamas visą laiką. Vyriausiosios gydytojos teigimu, medikamentams lėšų pakanka, tačiau trūksta lėšų kabinetų įrangai atnaujinti.

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Numgaudienė sako, kad atsinaujinti reikia daugeliui kabinetų: "Tačiau padėtis dar nėra tokia jau bloga, SOS signalo skelbti dar nereikia", - teigė vedėja.

Nebenori išeiti

Bene moderniausias Klaipėdoje yra medicinos kabinetas "Ąžuolyno" gimnazijoje.

D. Fabijonavičienė pripažįsta, kad jie iki šiol turėtų tenkintis senuoju kabinetu, jei ne geranoriški moksleivių tėveliai - tai jie padėjo kabinetą įrengti. Po remonto naujasis kabinetas buvo iškilmingai atidarytas šių metų kovą.

"Tačiau ne viską pirkom - pavyzdžiui, šaldytuvą mūsų stalius auksarankis perdažė ir dabar jis vėl atrodo kaip naujas", - pasakojo D. Fabijonavičienė.

Pasak slaugytojos, vaikai naujame kabinete jaučiasi labai jaukiai - užsukę net išeiti nebenori.

"Vaikai ateina ne tik tada, kai jiems ką nors skauda - ir šiaip pabūti užsuka", - sako ji.

Moksleiviai mums patvirtino, kad per pertraukas šio kabineto durys neužsidaro.

Giedrė PETKEVIČIŪTĖ