Naujovė
Nuo šiol išsitirti miego sutrikimus ir gauti specialistų rekomendacijas, kaip jį pagerinti, galima ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL), 4-ajame korpuse, įkurtame Miego medicinos centre.
Šiam centrui vadovaujantis profesorius, habilituotas daktaras Giedrius Varoneckas, iki šiol dirbęs šios srities mokslinį darbą, džiaugiasi, jog pagaliau atsivėrė galimybės mokslo žinias įdiegti praktikoje, ne tik ištirti, bet ir padėti šalinti miego sutrikimus.
"Čia yra Europos standartus atitinkanti bazė, leidžianti realiai padėti žmogui", - "Vakarų ekspresui" sakė jis.
Centre įdiegta šiuolaikinė tyrimų technologija, leidžianti nepertraukiamai miego metu registruoti ir tiesiogiai ekrane stebėti gyvybiškai svarbias organizmo fiziologines funkcijas. Juk esą įrodyta, kad miego metu paūmėja daugelio ligų simptomatika: krūtinės angina ir miokardo infarktas, bronchinė astma, galvos smegenų insultas.
Polisomnografiniai tyrimai įgalina nustatyti miego struktūrą, kvėpavimo, širdies veiklos ir kitų funkcijų sutrikimus miegant, diagnozuoti miego sutrikimus ir ligas. Naudojami ir subjektyvūs miego kokybės įvertinimo metodai, kaip miego anketa, miego algoritmas, klausimynas ir pan.
KUL vyriausiojo gydytojo Vinso Janušonio duomenimis, Miego medicinos centrui įkurti teko išleisti apie pusę milijono litų iš įstaigos uždirbtų pinigų.
 |
| Gydytojai (iš kairės) otolaringologas Bronius Praškevičius, neurochirurgas Antanas Gvazdaitis tariasi su miego medicinos specialistu Giedrium Varonecku |
Miego medicinos centre - tik dvi palatos. Tik du ligoniai, prie kurių vakare prijungiama daugybė elektrodų, fiksuojančių įvairiausias gyvybiškai svarbias organizmo fiziologines funkcijas, praleidžia čia dvi naktis. Po jų specialistai, stebėję tų funkcijų parametrus kompiuterių ekranuose, pateikia tyrimų išvadas bei rekomendacijas, kokiu būdu pagerinti miego kokybę ir dėl to dieną jaustis sveikesniems ir žvalesniems.
43 metų palangiškis Juozas į miego medicinos specialistus kreipėsi dėl varginančio knarkimo ir vadinamosios miego apnėjos, kai miegant atsipalaidavus ir susiaurėjus ryklės raumenims nutrūksta kvėpavimas.
"Kartą per naktį prabudęs pašokdavau, pritrūkęs oro. Dieną jausdavausi mieguistas, nepailsėjęs. Naktį čia pragulėjau su prijungtu aparatu, kuris tiekia papildomai oro. Dabar jaučiuosi daug žvalesnis, pailsėjęs", - neslėpė vyriškis.
Per 100 kg sveriantis vyriškis sakė dar nežinąs, ką patars medikai ištyrę visas jo organizmo fiziologines funkcijas. Gali būti, kad rekomenduos orą tiekiantį aparatą naudoti namų sąlygomis, o gal tiesiog patars numesti svorio, nes svoris - viena iš knarkimo priežasčių.
|
| Palangiškis Juozas po Miego medicinos centre praleistos nakties jautėsi kaip niekad žvalus ir pailsėjęs |
Vyresnioji slaugos administratorė Vyta Benetienė rodo orą tiekiantį aparatėlį, skirtą pastovaus teigiamo slėgio plaučių ventiliacijai, veiksmingai gydančiai miego apnėją.
Paprasta nešiojama dėžutė su kauke, kuri pacientui prieš miegą uždedama ant nosies. Bet galia jos - nepaprasta, nes su ja miegantis užkietėjęs knarkalius ima alsuoti tyliai it kūdikis.
Aparato įkvėpimo metu pučiamas oras pramuša susidariusį minkštųjų audinių kamštį ir išlaisvina kvėpavimo takus.
Aparatukas, padedantis kompensuoti dėl miego apnėjos atsiradusį deguonies trūkumą, reguliuojamas - kokio kiekio oro papildomai žmogui reikia, nustatoma atlikus tyrimus.
Įpratę prie nevisaverčio miego, neleidžiančio ryte jaustis pailsėjus, pacientai, išmiegoję su orą tiekiančia kauke, išsyk pajunta skirtumą - dėl to pagerėja jų nuotaika, atsiranda žvalumo pojūtis.
Tačiau savarankiškai šio aparato sau "pasiskirti" V. Benetienė nepatartų - ar jis žmogui reikalingas, turi atlikę tyrimus pasakyti miego medicinos specialistai.
Tam reikia gauti šeimos gydytojo siuntimą į KUL konsultacinę ambulatoriją, pas profesorių G. Varonecką.
Atsiunčia iš kitų skyrių
Tačiau daugumą pacientų, bent kol kas, atsiunčia kitų ligoninės skyrių gydytojai. Dažniausiai - Afektinių sutrikimų, Otolaringologijos, Pulmonologijos, Neurologijos, Neurochirurgijos skyrių specialistai.
"Esant ilgalaikei ir sunkiai gydymui pasiduodančiai nemigai, polisomnografiniai tyrimai padeda išaiškinti, ar miego sutrikimai yra tikri, ar sąlygoti nerimo ar kitų psichologinių, funkcinių sutrikimų. Tuo remiantis galima adekvačiau parinkti gydymą Afektinių sutrikimų skyriaus ligoniams. Esant knarkimui ir miego apnėjai bendraujama su otolaringologais ir Veido bei žandikaulių chirurgijos skyrių specialistais, kurie, esant reikalui atlieka chirurgines korekcijas. Galimybę diagnozuoti miego apnėjos sindromą dabar jau turi ir terapinio profilio skyriai, kuriuose gydomi sergantieji širdies ligomis, cukriniu diabetu, galvos smegenų insultu", - pasakojo G. Varoneckas.
Sukelia sunkias ligas
Pasak G. Varonecko, miegas, kaip energijos atsigavimo procesas, itin reikalingas nervų sistemos ir viso organizmo funkcijų paruošimui dienos veiklai.
Daugiau kaip 90 rūšių miego sutrikimų turi rimtos įtakos žmogaus sveikatai.
Deja, dažni miego sutrikimai ar lėtinė nemiga pasireiškia 10 proc. suaugusiųjų, o pagyvenusiems žmonėms - kas antram.
Įprasta lėtinės nemigos priežastis - psichikos problemos. Jos sukelia nemigą apie 50 proc. atvejų. Dažnai sergantiems nemiga diagnozuojami nuotaikos ir nerimo sutrikimai. Pagal Tarptautinę miego sutrikimų klasifikaciją, nemiga susijusi su psichozėmis, depresija, manija, nerimu, panikos priepuoliais, alkoholizmu.
"Poilsio nesuteikiantis miegas įvairiai veikia žmogaus aktyvumą dieną ir dažnai sukelia nuovargį, mieguistumą, dirglumą, dėmesio, koncentracijos, atminties sumažėjimą, didina nelaimingų atsitikimų skaičių, yra susijęs su daugeliu sveikatos problemų", - pasakojo Miego medicinos centro vadovas.
Nemigai gydyti šiame centre naudojami medikamentiniai ir nemedikamentiniai gydymo metodai - miego higiena, pažintinė miego terapija, individuali audiogeninė relaksacija, psichoterapija ir kiti būdai.
Pavojinga gyvybei
Įrodyta, kad miego apnėja, pasireiškianti 4 proc. vyrų ir 2 proc. moterų, gali prisidėti prie širdies ligų, taip pat arterinės hipertenzijos, miokardo infarkto, galvos smegenų insulto išsivystymo.
Sergant apnėja miego metu nutrūksta kvėpavimas. Ši pertrauka gali tęstis iki 2 minučių ir kartotis net kelis šimtus kartų per naktį. Todėl žmogus dažnai prabunda, o ryte jaučia mieguistumą.
"Ši liga pavojinga gyvybei - kvėpavimo sutrikimas miego metu gali baigtis mirtimi. Pastebėta, kad kad kasmet dėl miego apnėjos sukeltų sveikatos sutrikimų pasaulyje miršta per 3 tūkst. žmonių", - pasakojo G. Varoneckas.
Miego apnėja sutrikdo kraujo prisotinimą deguonimi, o tai nuolat blogina širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, medžiagų apykaitą, galvos smegenų kraujotaką.
Be to, su miego apnėjos sindromu tiesiogiai susijusios traumos - šiuo sindromu sergantys žmonės dažnai užminga prie automobilio vairo ir net septynis kartus dažniau patiria automobilių avarijas.
Miego apnėja, - informavo G. Varoneckas, -gydoma nuolatinio teigiamo slėgio plaučių ventiliacija, koreguojant arterinę hipertenziją ir kitas širdies ligas, kurių simptomai pasireiškia naktį.
Pirmasis miego apnėjos požymis gali būti knarkimas, todėl pagyvenusiems žmonėms, ypač stambaus sudėjimo ar turintiems antsvorį knarkiantiems vyrams specialistas pataria nesikankinti dėl miego trūkumo ir pasikonsultuoti su gydytojais.
Genovaitė PRIVEDIENĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą