Nemokama būtinoji pagalba užsienyje - tik miražas

Sveikata

Deklaracijos, kad susirgus ar patyrus traumą bet kurioje ES šalyje mums būtinas gydymas nieko nekainuos, neatitinka tikrovės.

Ligonių kasos žada, kad nuo gegužės pirmosios ES šalyse lietuviai gaus būtinąją neatidėliotiną medicinos pagalbą, už kurią mokėti iš savo kišenės ar papildomai draustis išvykstant nebereikės. Rengiantis užsienin tereikia pasirūpinti specialia pažyma.

Teoriškai, ją pateikę bet kurioje ES valstybėje, Islandijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje ir Lichtenšteine, neišleidę nė euro, turėtume būti išgelbėti nuo danties skausmo, širdies priepuolio, mums sugipsuotų lūžusią koją. Tačiau praktiškai pasinaudoti šia teise gali būti sudėtinga. Dėl skirtingų būtinosios pagalbos sampratų gali kilti daug ginčų, o ligonių kasos nepakankamai pasirengusios jas užgriūsiančiam darbui.

Daugiau bėdos nei naudos

UAB "Lietuvos draudimo gyvybės draudimas" Asmens žalų skyriaus vedėjo pavaduotojas Ronaldas Grizickas prognozuoja, kad ES šalyse bandant gauti būtinąją pagalbą nemokamai laukia daug painiavos.

"Briuselis dar nėra apsisprendęs, tačiau linkstama prie to, kad būtinoji pagalba bus suteikiama gydytojo nuožiūra. Taigi atsiranda subjektyvumo faktorius. Tai - ne į naudą ligoniams. Kita problema ta, kad ir ES šalių piliečiams tenka už dalį šios pagalbos primokėti. Vadinasi, primokėti turės ir lietuviai. Tad tikėtis, kad būsime gydomi visiškai nemokamai, nėra pagrindo", - aiškina R. Grizickas.

Daugelyje šalių būtinoji pagalba apmokama tik suteikus ją valstybinėse įstaigose. Ten, kur atostogauti vyksta lietuviai, jų yra mažai. Prie viešbučių, kurortuose daugiausiai veikia privačios įstaigos. Jose už viską teks mokėti patiems. Jei pavyks rasti valstybinę ligoninę, gali tekti mokėti iš savo piniginės, o po to ieškoti ligonių kasos, kur išlaidas grąžins. Tam sugaišime daug laiko.

Be to, būtinoji pagalba nenumato apmokėti nei ligonio pervežimo į Lietuvą sunkios ligos atveju, nei palaikų pargabenimo. Tuo pasirūpinti ir už viską mokėti teks patiems.

"Kam užsikrauti tokius rūpesčius, susigadinti atostogas, jei, sumokėjęs kelias dešimtis litų už sveikatos, nelaimingų atsitikimų draudimą, gali būti ramus? ES šalyse turime asistavimo kompanijas, kurios viską sutvarko - pakanka vieno telefono skambučio", - tikina pašnekovas, agituodamas keliautojus draustis sveikatą privačiose draudimo bendrovėse. Deja, patirtis rodo, kad ir šis draudimas nesuteikia garantijų, jog gausi sveikatos priežiūros paslaugas nemokamai. Dažnai kitų šalių gydytojai išsireikalauja susimokėti už pagalbą iš karto, nors esi apsidraudęs, o pinigus pavyksta susigrąžinti iš draudėjų tik grįžus Lietuvon.

Nepasirengusios dirbti

R. Grizicko vertinimu, ligonių kasos nėra tinkamai pasirengusios darbui, kuris jų laukia, pradėjus lietuviams teikti būtinąją pagalbą ES šalyse.

Nors iki gegužės liko vos dvi savaitės, keliauti ketinantiems asmenims jos dar negali pateikti tikslios informacijos apie būtinosios pagalbos teikimo tvarką ES valstybėse, kad žmonės galėtų su ja iš anksto susipažinti. Nežinia, kaip ir už ką bus atsiskaitoma.

"Nors dar yra daug nežinomųjų, žmonės ligonių kasų be reikalo klaidinami. Jiems teigiama, kad ir į kurią ES šalį benuvyktų po gegužės pirmosios, visur gaus būtinąją pagalbą ir jiems už tai nereikės mokėti. Tai neatitinka tikrovės", - teigia R. Grizickas. Ekspertas kritiškai vertina ir ligonių kasų biurokratiją. Juk žmogui reikės laukti net 14 dienų, kol gaus pažymą. Draudimo polisą išrašyti trunka keletą minučių.

Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojas Vytautas Kriauza tikina, kad Tarptautinių ryšių skyrius, teritorinės kasos yra pasirengusios papildomam darbo krūviui, kuris laukia po gegužės pirmosios. Deja, nors buvo žadama priimti į darbą daugiau ekspertų, ypač mokančių daugiau įvairių užsienio kalbų, tai iki šiol nepadaryta.

Valstybinės ligonių kasos Tarptautinių ryšių skyriuje dirba du specialistai. Planuota priimti dar tris, net lėšos yra numatytos, tačiau sunkiai sekasi rasti tinkamų kandidatų, kurie mokėtų bent dvi užsienio kalbas. Tie keli, kurie susidomėjo šiuo darbu, jo atsisakė, išgirdę apie nedidelę algą. Teritorinėse ligonių kasose numatyta šiam darbui priimti po vieną papildomą darbuotoją. Tačiau kol kas nepriimtas nė vienas. O darbo srautas gali būti didelis. Prognozuojama, kad per metus su sveikatos draudimu susijusių paslaugų užsienyje gali prireikti keliems šimtams tūkstančių lietuvių.

Nemokama tik su išlygomis

V. Kriauza patvirtino, kad įstojus į ES lietuviai jai priklausančiose šalyse gaus nemokamą būtinąją pagalbą. "Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad atskirose valstybėse ji traktuojama skirtingai ir dažnai apima tik nedidelį paslaugų paketą. Neturėkime iliuzijų, kad ten galėsime veltui gydytis lėtines ligas ar darytis planines operacijas", - aiškina pašnekovas.

ES šalyse mums bus suteikta neatidėliotina pagalba ūmių ligų atveju, patyrus traumas ir netgi stipriai nudegus saulėje. Ir pagimdyti nemokamai galėsime. Apendicitą taip pat išoperuos, jei jis bus ūmus. Mat ES laikomasi nuostatos, kad būtinoji pagalba teikiama, jei delsimas (pavyzdžiui, kol sugrįš į namus) gresia gyvybei ar gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai.

Kiek daugiau problemų gali kilti dėl stomatologinės pagalbos. Jei dantį skauda - būtinoji pagalba turi būti suteikta. Tačiau daugelyje šalių tai tik nuskausminimas. Dantį išvalys, uždės vaistų, tačiau negydys. Danijoje skaudamą dantį nemokamai tik ištrauks. Visos kitos manipuliacijos - mokamos.

Spręsdami dėl būtinosios neatidėliotinos medicinos pagalbos apimčių gydytojai atsižvelgs ne tik į medicinines priežastis bei gydymo pobūdį, bet ir asmens viešnagės trukmę. Pagal Europos Tarybos reglamentą, pagalba turi būti suteikta tokia, kad susirgęs ar traumą patyręs žmogus nebūtų priverstas grįžti į savo šalį pirma laiko, o išbūtų svečioje ES šalyje tiek, kiek yra numatęs.

Bus ginčų ir nesklandumų

Trumpai tariant, didelių sentimentų galime nesitikėti. Viską lemia pinigai. Todėl nereikėtų nustebti, kad, užuot puolę skubiai suteikti paslaugą, užsienio šalies medikai paprašys palūkėti ir pirmiausiai skambins į savo ligonių kasas, kad šios susisiektų su mūsiškėmis ir išsiaiškintų, ar tikrai bus sumokėta už vieną ar kitą procedūrą.

V. Kriauza neabejoja, kad ginčų dėl konkrečių paslaugų kils, ypač narystės pradžioje, kol esame ES naujokai. Ginčai gali pasiekti ir teismus. Tačiau ES tai įprasta jų sprendimo forma. Teisme teisybės ieškoti teks ir tiems ligoniams, kurių sveikatai dėl ne laiku ar netinkamai suteiktos ES pagalbos bus padaryta žala.

Direktoriaus pavaduotojas akcentuoja, kad neatidėliotina pagalba ES teikiama pagal šalies vidaus taisykles. Belgijoje ligonis susimoka už suteiktą būtinąją pagalbą pats, gauna kvitą, o su juo keliauja į tos šalies ligonių kasas, kurios jam išlaidas padengia. Ne vienoje ES šalyje dalį būtinosios pagalbos įkainio ligonis turi padengti pats, todėl ligonių kasų specialistai pataria vykstant į ES šalis ir po gegužės pirmosios būtinai pasiimti grynųjų pinigų.

Prireiks išsamių studijų

Prieš kelionę reikėtų gerai išstudijuoti ES šalies, į kurią vykstate, sveikatos priežiūros sistemą, susipažinti su tvarka, kad žinotumėte, kur kreiptis susirgus ar patyrus traumą. Tačiau tikslios informacijos trūksta. Ligonių kasos turi atmintinę, gautą iš ES šalių, deja, ji nepakankamai išsami, paini. Prie kai kurių šalių parašytos vos kelios eilutės. Todėl gali nutikti taip, kad susilaužęs koją pusę valandos tyrinėsite popierius, ar, gerai nemokėdamas tos šalies kalbos, b

Daugelyje valstybių, pavyzdžiui, Austrijoje, pirmiausiai reikia kreiptis į ligonių kasas. Jos išduos dokumentą ir nurodys, kurie gydytojai priklauso jos sistemai.

Ispanijoje susirgus ar susižeidus reikia ieškoti socialinio ir sveikatos draudimo sistemos skyrių, kurie nurodys, kurios įstaigos ir medikai jiems pavaldūs. Jei kreipsitės į šiai sistemai nepriklausantį gydytoją ar įstaigą, išlaidas teks padengti patiems ir kompensacijų negausite.

Tas pats nutiktų ir Italijoje, Airijoje, daugelyje kitų šalių.

Graikijoje iš pradžių reikia susisiekti su socialinės apsaugos institutu, kuris išduos sveikatos knygelę. Pagalbos sulauksite tik pateikę šią knygelę valstybinei sistemai priklausančiose įstaigose.

Kai kur pats ligonis turi mokėti už pervežimą greitosios pagalbos mašina, tyrimus.

Kas ir kur išduos

Jei nuspręsite pasikliauti būtinąja pagalba, teks pasirūpinti formos E 111 pažyma, suteikiančia teisę gauti išmokas natūra buvimo ES valstybėje metu. Ji bus išduodama apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu teritorinėse ligonių kasose pagal gyvenamąją vietą ir galios iki 60 dienų. Atskirais atvejais pažyma gali būti išduota metams.

Ligonių kasų specialistai pataria prieš išvykstant pasidaryti keletą jos kopijų, nes užsienio šalių socialinio ir sveikatos draudimo institucijoms ar ligonių kasoms, gydymo įstaigoms reikia parodyti pažymos originalą ir palikti kopiją.

Pažyma bus išduodama pateikus prašymą, ne ilgiau kaip per 14 dienų nuo jo pateikimo. Prašymo blanką galima užpildyti atėjus į teritorinę ligonių kasą arba jų interneto svetainėse ir nusiųsti elektroniniu paštu, faksu ar paštu. Atsiimant pažymą su savimi reikia turėti asmens tapatybę ir vieną iš draustumą patvirtinančių dokumentų: sveikatos draudimo pažymėjimą, socialinio draudimo pažymėjimą, pensininko pažymėjimą, pažymą apie registraciją darbo biržoje.

"Kauno diena"