Netikėtos lauktuvės - infekcinės ligos

Daugiausia serga poilsiautojai

"Bet kokio amžiaus vaikai karščiuoja ir vemia. Vasarą pykina daugiau mažylių, ir jie pas mus patenka, nes yra daug poilsiautojų; praėjusią savaitę gydėme du vaikus iš Baltarusijos. Virusinių infekcijų metu kraujo tyrimai nerodo uždegimo, tačiau ligą galima perduoti artimiesiems per rankas, namų apyvokos daiktus. Ne visada pavyksta išsiaiškinti, su kuo vaikas kontaktavo, galbūt vėmė broliukas ar sesutė. Neseniai iš ligoninės išleidome tris vaikus iš vienos šeimos, kurie "padovanojo" ligą vienas kitam", - sakė Klaipėdos vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus pacientų stebėjimo padalinio vedėja, gydytoja pediatrė Sigita Poviliūnienė.

Anot gydytojos, paprastai pasitaiko virusinės ligos. Virusas dažniausiai perduodamas per neplautas rankas, tarkim, pakeitus mažajam sauskelnes, arba jeigu buvo naudotasi vienu rankšluosčiu. Jeigu kyla įtarimas, kad vėmimas ir viduriavimas yra bakterinis, pacientas iškart siunčiamas į Klaipėdos universitetinės ligoninės infekcinį skyrių. Tačiau šią vasarą bakterinių infekcijų nepasitaikė. Galbūt žmonės labiau žiūri, kokį maistą perka, ir taip apsisaugo nuo salmoneliozės ar šigeliozės. Ypač nepatartina valgyti produktų su kremu, torto trečią dieną po vestuvių. Kartais vemti pradedama stovykloje, atvyko dvi bloguojančios mergaitės, kurios skundėsi, kad skauda pilvą, todėl jas apžiūrėjo ir chirurgas. Skyriuje ir vasarą gydomos peršalimo ligos, bronchitas, plaučių uždegimas.

"Pirmieji enteroviruso simptomai yra karščiavimas ir vėmimas. Viena mokyklinio amžiaus mergaitė atvyko turėdama 40 laipsnių temperatūros. Bet aukšta temperatūra būna rečiau, dažniausiai svyruoja tarp 38 ir 39 laipsnių. Pirmoji pagalba - sugirdyti daug skysčių. Gaila, kad mūsų vaikai neįpratinti gerti vandenį, o sulčių duoti nerekomenduojame, ypač jeigu jos paimtos ne iš šaldyklės.

Neretai pas mus į skyrių patenka poilsiautojai jau pačią pirmą kelionės dieną. Gal maistą nešviežią suvalgo, gal kabina jogurtą iš pradarytos dėžutės. Tačiau mes negalime pasakyti, kad koks nors maistas būtų netinkamas valgyti. Tėveliai nesiskundė, kad vaikai suviduriavo suvalgę čebureką ar kibiną, tačiau šią vasarą ne vienas tėvas pasakojo, kad vaikas pradėjo vemti suvalgęs arbūzą. Patarčiau turguje pirkti visą arbūzą, ne perpjautą, nes nežinia, kas jį pačiupinėjo, ar pardavėjas laikėsi švaros", - sakė pokalbininkė.

Enterovirusas gali turėti kataro požymių, kai gerklė atrodo tokia, kaip peršalus. Virusų yra apie 100 rūšių, ir ne visos rūšys nustatomos. Bakterinių infekcijų pastaruoju metu nepasitaikė.

Gydytoja nepasakytų, jog tėveliai piktnaudžiauja, savo nuožiūra parinkdami vaistus. Nebent sugirdo "Smecta", mineralinį vandenį, nors vaikai jo nemėgsta. Gydytoja pataria namuose atkakliai girdyti mažylį skysčiais, tada gal ir į ligoninę vykti neprireiks.

Daug vaikų turi kirminų

"Jeigu vaikas viduriuoja, taip pat reikia daug gerti. Yra gerų vaistų, manau, nereikėtų užsiimti saviveikla. Ligoninėje sugirdome druskinių tirpalų, kai vaikas netenka daug druskų. Vėliau reikia bendradarbiauti su apylinkės gydytoja", - sakė pokalbininkė.

Anot gydytojos, viduriavimas trunka nuo paros iki savaitės, tai priklauso nuo vaiko organizmo atsparumo. Jeigu vaikas karščiuoja, negeria skysčių, ligoninėje jam statoma lašinė.

SKYSČIAI. "Kai vaikas viduriuoja arba vemia, reikia jam sugirdyti daug skysčių. Gaila, kad mūsų vaikai nepripratinti gerti vandenį", - sakė gydytoja pediatrė Sigita Poviliūnienė. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Pasitaiko kirmėlinių susirgimų; svetimkūnis alergizuoja organizmą, ir, paėmus kraują matyti, kad padaugėjo tam tikrų elementų. Tada atliekama smulkesnė anamnezė, klausiama, ar yra naminių gyvūnų. Beje, šunelį pas veterinarijos gydytoją šeimininkai nuveda ir perka vaistus nuo kirmėlių, o vaikui profilaktiškai sugirdyti šiuos vaistus pamirštama. Gydytoja atsimena laikus, kai kiekvieną rudenį vaikams buvo privaloma keliauti pas gydytoją su degtukų dėžute ištirti jos turinio.

"Spalinukės, kurių neretai turi vaikai, perduodamos per užsikrėtusio žmogaus rankas. Vaikas gali užsikrėsti pats nuo savęs, tad jeigu turi kirmėlių, rekomenduojama jį guldyti su kelnaitėmis, nes naktį spalinukės "išeina pasivaikščioti", padeda kiaušinėlius, ir vaikas pasikaso, o rytą pusryčiauja nenusiplovęs rankų. Didžiosios kirmėlės, askaridės, patenka per daržoves, vaisius, kurie jau gulėjo ant žemės, arba jei valgėte išsirovę tiesiai iš lysvės kokią morką", - sakė Sigita Poviliūnienė, pajuokavusi, kad kirmėlės irgi nori valgyti, ir mes su jomis pasidaliname maistu.

Užsikrėtusio askaridėmis vaiko apetitas būna blogas, krinta svoris, jis pablykšta, gali vystytis mažakraujystė, ir rytais pykina, vargina tuštinimosi problemos. Nesunkiai išgydoma vaistais nuo kirmėlių.Specialistė sakė, kad kaspinuotį turinčio ligonio nėra gydžiusi.

"Jeigu vienas šeimos narys turi kirmėlių, visiems šeimos nariams tuo pačiu metu reikia išgerti vaistų dozę. Statistiniais duomenimis, daug Lietuvos vaikų yra užsikrėtę askaridėmis ir spalinukėmis.

Liga išguldo vieną po kito

Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinio skyriaus Nr. 2 vedėja, gydytoja Rasa Girdžiūnienė sako, jog infekcinės ligos niekur nedingsta visus metus, tačiau pripažįsta, jog žarnyno bei kvėpavimo takų infekcinių, enterovirusinių ligų ypač padažnėja vasaros sezono metu. O šių įvairovė didelė. Infekcijos greitai persiduoda per iškvėptą orą, kraują, ir nė vienas nesame nuo to apsaugotas. Pasigavę enterovirusą, vieni karščiuoja, kitiems dar ir skauda galvą.

NEAPSAUGOTI. "Turime žinoti, kad kiekvienoje kelionėje mūsų tyko pavojai užsikrėsti infekcinėmis ligomis. Gerai, kad yra šalių, kurios neįsileidžia turistų, jei šie nepateikia pažymos, kad yra pasiskiepiję", - sakė gydytoja infektologė Rasa Girdžiūnienė. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

"Susergama, kai žmonės pokyliuose nesaikingai puotauja ir netinkamai laiko maistą, neišlaikomas temperatūrinis režimas nei laikymo terminas. Greitai gendančiame maiste pradeda daugintis mikrobai, tuomet turime maisto toksines infekcijas. Maiste gali būti tas mikrobas, bet jeigu jis toksinų negamina, tai nesusirgsime salmonelioze, nepasigausime stafilokokų", - sakė gydytoja, pabrėžusi, jog po vestuvių ar iškylų gamtoje neretai suserga grupė žmonių. Į gydytojus jie gali kreiptis nebūtinai vienu metu, po paros kitos, vienas paskui kitą. Dažniausiai tai būna salmoneliozės protrūkis arba stafilokokinė maisto toksinė infekcija. Viskas atrodo tarsi ir švaru, bet pakanka paimti sausainiuką, kurį lietė kito žmogaus rankos, ir bemat užsikrėsi.

Pokalbininkė akcentavo, jog viduriuojama ir vemiama suvalgius pyragaičių su kremu, ledų, grietinės. Tai yra greitai pasireiškianti infekcija, tad žmogus gali nespėti pasiekti namų. Netrukus jis gali sukarščiuoti. Gastroenterologai turi vargo su svaigalus vartojusiais ligoniais, kuriems gėrimai sudirgino vasaros metu jautresnį žarnyną. Gali sutrikti virškinimas, viduriuojama, vemiama.

"Reikėtų vengti spalvotų gėrimų, kurių sudėtyje yra saldiklių. Verčiau per karščius gerti arbatą, vandenį", - sakė gydytoja R. Girdžiūnienė.

Pavojų kelia ir kačių, šunų išmatos smėlio dėžėse, peliukų, žiurkių šlapimas bei spiros, jeigu suvalgome neplautą obuolį. Užsikrėtę kirmėlių kiaušinėliais galime susirgti askaridoze, toksokaroze, gelta, gali būti pažeisti inkstai, kepenys, kiti vidaus organai, akys. Todėl naminiams gyvūnams reikia duoti vaistų nuo helmitų. Deja, kirmėlės, kaspinuočiai - mūsų krašto ligos, kurias gali pasigauti mėgstantys žalią žuvį.

Sukėlėjų savitumai

Gydytoja prisiminė, kad, kai buvo jauna, hepatitas A per maistą plisdavo kur kas dažniau, o hepatitai B ir C - tik per kraują ir lytinius santykius. Šiuo metu hepatito A, pažeidžiančio kepenis ir sutrikdančio jų veiklą, pasitaiko tikrai nedaug. Tik praėjusią vasarą Vilniuje buvo šios ligos protrūkis. Šia liga susergama ne tik keliaujant kaimo vietovėmis, bet ir mėgaujantis gero viešbučio prabanga.

"Galvota, kad infekcinės ligos išnyks, kaip išnyko raupsai, bet jokiu būdu taip neatsitiko, diagnozuojama vis daugiau ligų. Štai žmogaus imuniteto viruso atvejų jau nepavadinsi retais. Mokslas atranda vis naujų tų pačių infekcinių ligų sukėlėjų, o toliau mokslininkai suka galvas, kaip įveikti tą sukėlėją. Gyvendami savo šalyje, žinome, kaip įveikti savus ligos sukėlėjus, turime įgiję imunitetą prieš vieną ar kitą ligą, tą pačią 30-ies tipų salmoneliozę. Žmonių atsparumas ir susidūrimas su ta infekcija yra dažnesnis. O štai atvyksta kokia nors užsieniečių delegacija, suvalgo ką skanaus, ir gana dažnai pakliūna pas mus į skyrių, nes jų kvėpavimo takų ir žarnyno infekcijų sukėlėjai yra kiti", - sakė gydytoja Rasa Girdžiūnienė.

Todėl nerekomenduojama svečiose šalyse plauti dantų iš krano tekančiu vandeniu, per jį, nedezinfekuotą, galima užsikrėsti hepatitu A, Egipte - egiptietiškais virusais, kitos rūšies salmonelioze. Kaip kiekviena tauta, taip ir sukėlėjai turi savitus bruožus. Keliautojai gali parsivežti ligą užsikrėtę jau lėktuve, kai kas nors čiaudi ar kosėja, ir perduoti ją kitiems.

Vykstant į kurią nors šalį, būtinai reikia susižinoti, kokia tikimybė užsikrėsti, ir kokie ten būtų reikalingi skiepai, nes niekas kitas nuo ligų neapsaugos, ypač nuo kvėpavimo takų infekcijos, geltonojo drugio, meningokoko. Gydytojams svarbu išsiaiškinti, ar pacientas nesilankė tropinėje šalyje, ar nevartojo antibiotikų.

Infekcinėmis ligomis užsikrečiama valgant Vidurinės Azijos delikatesus: žalias gyvulio smegenis, akis, jautieną. Prieš gerą dešimtmetį Jungtinėje Karalystėje buvo išnaikinti jaučiai, nes buvo encefalopatijos (smegenų ligos, kuria sergant jos tampa panašios į kempinę) protrūkis dėl pakitusių baltymų - prionų.

Užkrato nešiotojai

Žarnyno infekcijos ligos, kuriomis sunkiai susergama keliaujant po Vidurinę Aziją - tai cholera, kuria kažkada sirgo jūreiviai, hepatitas A, e. coli infekcijos, japoniškasis encefalitas, diarėja, arba viduriavimas. Pirmuonys, patekę į žmogaus organizmą, sukelia dizenteriją, kepenų abscesą.

Neinfekcinės viduriavimo priežastys - laktozės nepakankamumas, pasikeitęs maistas, mitybos įpročiai, medikamentai.

"Savo darbo pradžioje esu susidūrusi su vidurių šiltinės atvejais, kurios sukėlėjas yra salmonela. Lig abuvo parsivežama iš buvusios Tarybų sąjungos Azijos regionų, Pietryčių Azijos, Afrikos ir Pietų Amerikos.

Vidurių šiltine susergama, kai, pasinaudojus tualetu, gaminamas maistas nenusiplovus rankų, ir užkratas patenka per burną. Sergant vidurių šiltine būna ilgalaikis karščiavimas. Liga pažeidžia tam tikrą plonosios žarnos dalį, vyksta žarnų perforacijos, išsivysto peritonitas. Kasmet šia liga planetoje suserga 16 mln. žmonių, apie 600 tūkst. jų miršta", - sakė medikė.

Nemažai infekcinių ligų perduoda kraujasiurbiai vabzdžiai, pažeidę žmogaus odą ir gleivinę. Užkrėsti uodai įleidžia į kraują maliarijos parazitų, ligos sukėlėjai krauju keliauja į kepenis, ir po mažiausiai 7 dienų inkubacinio laikotarpio užkrečia kraujo kūnelius. Nuo maliarijos skiepų nėra, profilaktikai geriami vaistai prieš vykstant į šalį arba grįžtant.

Atogrąžų uodo įkandimas gali susargdinti geltonuoju drugiu, dar vadinamu juoduoju vėmimu. Ligos virusai dauginasi limfiniuose mazguose, nunešami į blužnį, kepenis ir inkstus.

Egzotiškų šalių musės taip pat labai nedraugiškos; jeigu žmogus užsikrės filarioze, po kelių mėnesių ims varginti pilvo, krūtinės skausmai, ištins lyties organai, prasidės kirkšnių limfmazgių uždegimas. Kai kada sutrinka kvėpavimas.

Ligas sukelia ir pirmuonys, tarkime, liamblijos, įsikuriančios plonajame žarnyne ar tulžies pūslėje. Amebiozei būdingas viduriavimas su gleivėmis ir krauju.