Odontologų pacientai - valdiškų įkainių įkaitai?

Problema

Dauguma žmonių, užuot rinkęsi nemokamą gydymą, geriau kreipiasi į privačius odontologus.

Pagal Respublikinių odontologų rūmų pateiktą statistiką, privatų gydymą pas odontologus renkasi mažiausiai 70 proc. pacientų, o 20-30 proc. eina į poliklinikas. Nors būtent į valdiškas gydymo įstaigas suplaukia visos odontologijai skiriamos lėšos, tad paslaugų kainos čia yra mažesnės.

Pacientai pateikia skirtingus tokio pasirinkimo motyvus: valdiškose arba viešosiose įstaigose, finansuojamose iš Ligonių kasų, netenkina paslaugų kokybė bei darbas pasenusia aparatūra.

Kita vertus, nemokamas gydymas esą tik akių dūmimas. Viešai deklaruojamos nemokamos gydymo paslaugos valdiškame odontologo kabinete tampa mokamomis.

Juokingi įkainiai

"Vakarų ekspreso" pašnekovai vienbalsiai tvirtino, kad dėl susidariusios situacijos kalti pasenę įkainiai.

Vaiko nuo vienerių iki 18 metų odontologinei dantų priežiūrai per metus skiriama 25 litai. Suaugusiems ši suma mažesnė - vienam žmogui per metus skiriama 21 litas 90 centų.

Pasak Klaipėdos teritorinės ligonių kasos kontrolės skyriaus vedėjo Sauliaus Dabravalskio, tokios sumos pakanka tik gydytojo darbui apmokėti. Pageidaujant geresnės kokybės plombos, pacientui tenka primokėti, o renkantis pigiausias medžiagas geros kokybės esą nereikėtų tikėtis.

"Įsivaizduojate? Ką galima padaryti už tokią sumą? Juokingi įkainiai", - sakė VšĮ Klaipėdos miesto Stomatologinės poliklinikos vyriausioji gydytoja Gražina Macnorienė.

Už skirtus pinigus per metus esą galima uždėti tik vaistų. "Jei šeimos gydytojui užtenka pakalbėti, tai mes prie paciento neprieiname be kaukės ir pirštinių. Odontologija - brangi medicinos šaka, bet ji finansuojama labai įdomiai", - stebėjosi poliklinikos vadovė.

Netenkina "galvos" mokestis

Anot vyriausiosios gydytojos, Ligonių kasų skiriama suma yra vadinamasis "galvos" mokestis, kai pinigai skiriami už prisirašiusį pacientą.

"Tai viskas, ką mes gauname, o toliau - sugebėjimas, kaip tuos pinigus panaudoti. Už juos perkame ir aparatūrą, ir medžiagas ", - paaiškino ji.

Už dantų gydymo paslaugas pacientas stomatologinėje poliklinikoje neva nemoka, tik - už plombines medžiagas pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą.

Respublikinių odontologų rūmų Klaipėdos teritorinio skyriaus vadovė bei privačiai dirbanti gydytoja odontologė Vilija Juzumienė pritarė: norint suteikti kvalifikuotą pagalbą, tokie įkainiai yra pernelyg žemi. Ji suabejojo, ar situacija keisis, kol egzistuoja tokie įkainiai.

Tiek G. Macnorienė, tiek V. Juzumienė sutinka, kad toks "galvos" mokestis nėta teisingas. Pastaroji mano, kad pinigai turėtų būti skiriami už paslaugą, o ne "galvą". Anot visų minėtų pašnekovų, ši problema turėtų būti sprendžiama aukštesniu - politikos lygmeniu.

Pas kaimynus latvius esama dvigubo finansavimo: pinigai skiriami už prirašytą pacientą ir už paslaugas. Tikimasi, kad kada nors to bus pasiekta ir Lietuvoje. Tik nežinia kada, nes, kaip rodo praktika, finansinės problemos dažniausiai sprendžiamos lėtai.

Tiesa, Odontologų rūmai kartu su universitetų darbuotojais dirba kartu, kad Sveikatos apsaugos ministerijai būtų pateikti nauji bei realūs įkainiai.

Bankrotas negrėstų

Pasak V. Juzumienės, valdiškos, arba viešosios, įstaigos, finansuojamos iš Ligonių kasų, būtų priverstos bankrutuoti, jei odontologų paslaugomis pasinaudotų visi prisirašę pacientai.

Panašiai kalbėjo ir Teritorinės ligonių kasos atstovas. Be to, pasirinkę privačias odontologų paslaugas pacientai netenka gydymui skirtų pinigų, nors ir moka privalomąjį sveikatos draudimo mokestį.

G. Macnorienė nesutiko, kad viešosios, arba valstybinės, įstaigos bankrutuotų, jei kreiptųsi visi prisirašę pacientai. Ji nepritarė ir Odontologų rūmų informacijai, kad 70 proc. šalies gyventojų renkasi privačias paslaugas.

VšĮ Stomatologinė poliklinika uostamiestyje yra didžiausia pagal prisiregistravusių pacientų skaičių. Iš 112 tūkst. prisirašiusiųjų per metus į polikliniką kreipiasi tik 35 proc. pacientų.

Lietuviai pas specialistą kreipiasi tik prispirti bėdos, tad apie 30-40 proc. žmonių į odontologą nė karto nesikreipia po kelerius metus. Per metus poliklinikoje užregistruojama apie 160 tūkst. apsilankymų.

Nauja aparatūra - pagal išgales

Anot vyriausiosios gydytojos, nors pinigų odontologijos įrangai neskiriama, bet poliklinika stengiasi kasmet atsinaujinti - tam panaudojama dalis pacientų gydymui skirtų pinigų.

Naujai aparatūrai įsigyti kasmet investuojama po 100 tūkst. litų, nors per metus ja aprūpinti 40 darbo vietų neįmanoma. Odontologinės medžiagos perkamos lygiai iš tų pačių tiekėjų, iš kurių perka ir privačios įstaigos, tad pacientai esą neturėtų skųstis paslaugų kokybe.

Sandra LUKOŠIŪTĖ