Odos ligų "žydėjimo" metas.

Šiuo metų laiku į dermatologą (odos ligų gydytoją) kreipiasi didesnė dalis pacientų dėl nagų grybelio pakenktų plotų, alerginių ir kitų ligų.
Viena iš labiausiai paplitusių ir kiekvieną pavasarį ir vasarą pasikartojanti liga - įvairiaspalvė dedervinė. Paplūdimiuose dažnai pastebime vyrus ir moteris su vadinamąja "zebro" oda. Tai rudos ar baltos dėmelės, išplitusios gana dideliuose krūtinės, pilvo ir nugaros odos plotuose. Kadangi rudos dėmelės kartu su baltomis sudaro bendrą mozaiką, tai ir atrodo kaip dryžuota oda. Rudo atspalvio dėmės padengtos pleiskanom, todėl šiose vietose oda neįdega. Pacientai, ypač vyrai, dažnai į šias odos "grožybes" nekreipia dėmesio. Šeimoje gali sirgti abu arba tik vienas iš artimai bendraujančių žmonių. Šį susirgimą sukelia specifinis grybelis, kuris "mėgsta" labiau prakaituojančių kūno vietų odą.
Kodėl ši liga pasikartoja atšilus orams? Tai priklauso nuo kelių veiksnių. Pirma - dėl nekokybiško ankstesnio gydymo kurso. Antra - neatliktas visų drabužių, ypač apatinių, cheminis ar terminis apdorojimas. Paprasčiausias buitinis drabužių terminis nukenksminimo būdas yra lyginimas karštu lygintuvu. Tuos drabužius, kurių negalima taip paveikti, reikia atiduoti į cheminę valyklą.
Po gydytojo paskirto vienokio ar kitokio gydymo kurso lieka baltos (depigmentuotos) dėmės. Dabar jau galima kūno odą "išlyginti" deginantis saulėje ar kvarco lempų pagalba, aišku, reikia neperdozuoti spindulių kiekio.

Vasarą ypač padaugėja pacientų

Vasarą ypač padaugės pacientų, besikreipiančių dėl vienokių ar kitokių odos alerginių reakcijų ir ligų. Dabartiniu metu su alergija "kovoja" alergologai, akių, ausų-nosies-gerklės ir odos ligų specialistai. Paminėsime būdingesnes alergines odos ligas. Tai - dilgėlinė (urtikarija), Kvinkės edema, kontaktinis dermatitas ir neurodermitas.
Kaip įtarti alergiją, pavyzdžiui, vaikui? Karštą vasaros dieną jūsų vaikas prisivalgė sode ar iš turgaus parneštų braškių. Po keliolikos minučių ar valandos veido ir kūno odoje atsirado niežtintis bėrimas. Tai gali būti dilgėlinė. Dilgėlinei būdingas odos patinimas, gali būti didelių skysčio pripildytų pūslių. Odą labai niežti, kartais peršti. Dilgėlinės metu gali pakilti temperatūra. Bėrimams išnykus, paprastai randų nelieka, išskyrus tuos atvejus, kai nusikasius patenka infekcija ir prasideda uždegimas.
Alerginių reakcijų ir ligų sukėlėjai 50-60 proc. atvejų nenustatomi. Tai gali būti išoriniai ir vidiniai alergenai. Išoriniai veiksniai - ultravioletiniai spinduliai, šiluma, šaltis, įvairūs cheminės taršos produktai, buitinės chemijos priemonės, dulkės, augalai, žiedadulkės ir kt.
Pas mus ypač populiari alergija nuo liaudies dainose gražiai apdainuotų rūtų. Po tiesioginio kontakto su šiuo augalu kai kam rankų odoje atsiranda pūslės, kai kam ilgai išlieka įvairios dėmės, dryžiai odos prisilietimo prie rūtų vietose.
Vidiniai alergenai dažniausiai būna maisto produktai: žuvis, pieno baltymai, kiaušiniai, žemės riešutai, šokoladas, kakava, citrusiniai vaisiai, kriaušės, braškės, sojos produktai. Todėl visi tortai, pyragaičiai, kurių sudėtyje yra minėtųjų komponentų, žmogui, kuris bent vienam iš jų alergiškas, yra tabu!
Didelė dalis žmonių yra alergiški medikamentams. Tai būtų antibiotikai, skausmą malšinantys, temperatūrą mažinantys fotosensibilizuojantys preparatai. Apie tai užmiršus ar neturint reikiamos informacijos, pvz., ištepus skaudančią vietą skausmą malšinančiu tepalu, kuris turi fotosensibilizuojančių komponentų, ir deginantis saulėje, gali įvykti alerginė rekacija, išberti odą. Todėl, jeigu pacientui jau kartą yra buvusi alerginė reakcija tam tikram vaistui, vartoti medikamentą, kurių veiklioji medžiaga tokia pati, kuriai žmogus alergiškas, negalima.
Dažnai pacientas sako: "Žinau, kad esu alergiškas kiaušiniams, braškėms, bet suvalgiau "mažą" gabaliuką pyragaičio". Deja, to ir pakanka, kad vėl išbertų. Apskritai žmonės, sergantys alergija, turėtų nešiotis kišenėje priešalerginių vaistų, taip kaip pacientai, sergantys stenokardija, nešiojasi nitrogliceriną.
Įvykus alerginei reakcijai poodyje susikaupia vanduo, atsiranda atitinkamų odos plotų patinimas, ypač akių ir veido srityje. Dažnai pabrinkimas būna toks didelis, kad deformuojasi ligonio veidas. Rečiau pažeidžiamos galūnės ir lytiniai organai. Kvinkės edema gali paliesti skrandį. Tai sukelia spąstinio pobūdžio skausmą, vėmimą ir viduriavimą. Jeigu pažeidžiami krūtinės ląstos organai - gali būti dusulys, spąstinio pobūdžio kosulys. Pažeidus centrinę nervų sistemą gali prasidėti traukuliai, atsirasti paralyžius. Pavojingiausia, jei Kvinkės edema pažeidžia gerklas. Dėl antgerklio ar balso klosčių pabrinkimo pacientas gali staiga uždusti.

Būtina kreiptis į specialistąVisais pirmą kartą pastebėtais odos patologijos atvejais reikia kreiptis į gydytoją. Dabar gi pas pus paplito mada pirma kreiptis į vaistininką ir tik po to, kai vaistininko "išrašyti" tepalai ar tabletės nepadėjo, atvykstame pas specialistą. Dažnai vaistai būna ne pagal paskirtį konkrečiai ligai, todėl ir nepadeda.Dar viena pavasarį ir vasarą užklumpanti liga, dažnai priverčianti pacientus atvykti pas dermatologą - kirkšnių epidermofitija. Ligai būdingi požymiai: kirkšnių srity atsiranda raudonos dėmės su ryškiais kraštais. Kartais dėmės būna pažastyse, moterims - po krūtimis. Visais šiais atvejais taip pat patariame nesigydyti patiems, ypač steroidiniais tepalais, nes jie neduos efekto.Dar vienas odos susirgimas, kuris apsinuoginus kūną krenta į akis - vitiligo arba baltmė, kuri yra neišgydoma, dažniausiai paveldima liga. Įvairiose kūno odos vietose būna depigmentuotos odos plotai, kurie neįdega saulėje, nes trūksta apsauginio odos pigmento. Gydytojai pataria tokiems žmonėms vengti tiesioginių saulės spindulių. Ir šiuo atveju galutinę diagnozę nustato tik gydytojas.Pavasarį ir vasarą "išlenda" ir grybelio paliesti kojų nagai. Neseniai Klaipėdoje įvyko akcija "Pasitikrink savo nagus", kurios metu nemaža dalis klaipėdiečių pasinaudojo suteikta galimybe. Todėl vėl jaučiamas sujudimas šioje srityje. Skaitytojams priminsiu, kad laboratoriniais tyrimais radus nagų grybelį, taikomas vadinamasis pulsinis grybelio gydymas. Vaistus paskiria gydytojas pagal sukėlėjo rūšį ir nagų pakenkimo laipsnį. Šiuo metu vaistai kompensuojami 50 proc. Likusią dalį vaisto kainos moka pacientas. Kitais atvejais ligoniai guldomi stacionariam gydymui, pašalinant pažeistus nagus.