Kas antra senyvo amžiaus moteris ir kas penktas vyras patiria kaulų lūžius dėl osteoporozės. Pirmi nežymūs lūžimai įspėja apie ligą, bet nesulaukia reikiamo dėmesio, todėl Tarptautinė osteoporozės diena šiemet minima su šūkiu „Tegu pirmas jūsų kaulų lūžis būna paskutinis“. Visuomenė per mažai žino apie osteoporozę.
Kodėl retėja, silpsta ir lūžta kaulai, ar galime jais labiau pasirūpinti, konsultuoja Nacionalinio osteoporozės centro direktorė, mokslų daktarė gydytoja Marija TAMULAITIENĖ.
- Kas yra osteoporozė ir kodėl kaulai, žmogui senstant, tampa tokie trapūs, lūžta?
- Osteoporozė yra sisteminė kaulų liga, dėl kurios kaulai retėja ir greit lūžta pargriuvus, nepatogiai į ką nors atsirėmus, pakėlus sunkų daiktą. Būna, kad žmogus nubudęs lipa iš lovos, kojos susipina, o griūnant lūžta šlaunikaulis. Blogiausia, kad iki atsitinkant tokiai nelaimei liga neturi jokių matomų simptomų.
- Kodėl vienų kaulai retėja, kitų - ne? Apie kokius rizikos veiksnius vertėtų žinoti?
- Po 30 metų visų žmonių kaulai ima retėti ir tai laikoma normaliu reiškiniu, kol tas retėjimas netampa greitesnis už normą. Savo sveikata privalu susirūpinti tiems, kurių tėvai ar artimi giminaičiai yra patyrę šlaunikaulio lūžius. Jeigu ir patiems, sulaukus 40 metų, buvo lūžę kaulai, nors nepatyrėte avarijų, nekritote iš didelio aukščio, vertėtų išsiaiškinti, ar lūžių priežastis ne osteoporozė.
Šią ligą gali pagreitinti ir fizinė neveikla, persirgtos ligos - reumatoidinis artritas ir panašios. Kai kurių vaistų vartojimas, rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu taip pat didina riziką susirgti osteoporoze. Prie tokių veiksnių priskiriama ir ankstyva (nuo 45-erių metų) moterų menopauzė. Šios ligos profilaktikai svarbu su maistu gauti pakankamai vitamino D. Jo atsargas galima papildyti būnant saulėje, valgant žuvį, kiaušinių trynius.
Paveldimų rizikos veiksnių pakeisti negalime, tačiau gyvenimo būdą pasirenkame patys ir galime jį koreguoti taip, kad išvengtume osteoporozės.
- Koks amžius yra kritinis, ar osteoporozė ištinka tik senukus?
- Perkopus 50 metų jau reikėtų susirūpinti, nes kas antra moteris ir kas penktas vyras patirs kaulų lūžius. Pasaulyje kas trys sekundės įvyksta lūžis dėl osteoporozės.
- Kokie lūžiai yra patys pavojingiausi?
- Tie, kurie sutrikdo žmogaus gyvenimą ir sveikatą. Po šlaunikaulių lūžių trečdalis žmonių lieka priklausomi, turi gyventi senelių, slaugos namuose ar prižiūrimi artimųjų. 60 proc. reikės kitų pagalbos, 40 proc. po šlaunikaulių lūžių negali patys vaikščioti. Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, po šlaunikaulių lūžių trečdalis žmonių per pirmuosius metus miršta.
- Kodėl dėl lūžių tenka mirti?
- Senyvo amžiaus žmonės yra jautresni, jiems po lūžių atsiranda komplikacijų. Tai plaučių ligos, venų trombozė, paūmėja ir lėtinės ligos, kuriomis serga senyvi žmonės. Reikia kuo greičiau keltis, pradėti vaikščioti, būti aktyviam, o vidinių jėgų keltis nebeužtenka. Seni žmonės neretai gyvena vieni, kai lūžta kaulai, tenka gulėti ant grindų, kol kas nors ateis į namus ir suras. Gulėdami po dvi paras ar ilgiau ant grindų jie peršąla, tuomet problemų tik daugėja.
- Ką daryti, kokios profilaktikos imtis, kad atitolintume ligą?
- Kiekvienas vyresnis žmogus gali sužinoti, ar jam gresia osteoporozė, pasinaudojęs „frax“ skaičiuokle, kurią galima rasti internete. Kol kas duomenis tenka pildyti anglų kalba, bet galima sužinoti, ar per artimiausius 10 metų jums gresia osteoporozė. Nevertėtų pamiršti, kad kaulai dažniau lūžta liesiems, lengvo kūno sudėjimo žmonėms, todėl esant vyresnio amžiaus geriau palaikyti vidutinį svorį, nes riebalinis audinys mažina lūžių riziką. Nustatyta, kad vyresnis kaip 65 metų amžiaus žmogus kartą per metus griūva. Didelė problema, jei sulaužytas riešas sugipsuojamas, sugydomas ir ligonis išleidžiamas sveikti, o tyrimai dėl osteoporozės neatliekami, neištiriamas kaulų tankis. Beveik visi pacientai, dėl šlaunikaulių lūžių atsidūrę ligoninėse, anksčiau yra turėję lūžių, bet nuo osteoporozės nesigydė.
Osteoporozės profilaktikai labai svarbus kalcis, kurio gauname su maistu, vitaminas D. Jų trūkumą galima papildyti vartodami maisto papildus. Svarbu ir fizinis aktyvumas, per dieną būtina judėti bent 4 valandas, vaikščioti, darbuotis, o ne gulinėti, nes kaulai turi gauti apkrovas. Vyrai taip pat serga osteoporoze, todėl turi atsisakyti žalingų įpročių, rūkymo, nesaikingo alkoholio vartojimo.
- Artėja žiema, plikšalos. Ką patartumėte senjorams? Kaip reikėtų sutvarkyti namus ir aplinką?
- Vyresni žmonės neturėtų vaikščioti slidžiais šaligatviais tamsoje. Kai labai slidu, gal verčiau visai neiti iš namų. Gyvenamoji aplinka turi būti apšviesta. Būtina nešioti akinius, klausos aparatus, lazdeles, vaikštynes. Po kojomis neturėtų painiotis laidai, kilimai užsiraičiusiais kraštais, už jų užkliuvus dažnai griūvama. Reikėtų dėvėti patogias, neslidžias šlepetes. Svarbu, kad prie lovos būtų mažytė lemputė, naktį atsikėlus gerai matytųsi, kur reikia eiti. Labai dažnai paslystama vonioje. Vaikai savo tėvams turėtų voniose įrengti laikiklius, kad būtų į ką įsikibti lipant iš vonios. Vyresniems svarbu pasitarti su šeimos gydytoju, jei ima svaigti galva, 3 cm sumažėja ūgis, atsiranda kuprelė dėl stuburo slankstelių lūžių.
- Ar šią ligą galima išgydyti?
- Vartojant vaistus, rizika sumažėja nuo 50 iki 70 proc. Anksčiau diagnozuoti osteoporozę padeda kaulų tankio matavimai. Po 65 metų kiekvienas žmogus turėtų aptarti osteoporozės grėsmę su šeimos gydytoju. Visuomenė sensta, todėl prognozuojama, kad susirgimų osteoporoze tik daugės.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą