Pacientams, ištiktiems insulto, teikiama specializuota pagalba.

Mokslinį laipsnį turintys Klaipėdos ligoninės Insultų skyriaus vedėjas Henrikas Alfonas Kazlauskas ir gydytoja neurologė Rima Radžiuvienė pelnė tarptautinį pripažinimą. Praėjusį mėnesį Osle (Norvegija) vykusioje Šiaurės šalių XII konferencijoje "Galvos smegenų kraujotakos sutrikimai" jų parengtas stendinis pranešimas iš 20-ies kitų buvo pripažintas geriausiu.
Neurologai H. A. Kazlauskas ir R. Radžiuvienė specializuojasi insulto gydyme. Gydytojai akcentavo, kad šis laimėjimas yra aktyvaus praktinio ir kruopštaus mokslinio darbo įvertinimas neurologijos srityje. Mat Klaipėdos ligoninė nuo 1995-ųjų glaudžiai bendradarbiauja su Palangos psichofiziologijos ir reabilitacijos institutu.

Klaipėdos ligoninės Neurologijos departamente įkurtas net atskiras Insulto skyrius. Tad žmonėms, ištiktiems insulto, teikiama specializuota pagalba.
Neurologai H. A. Kazlauskas ir R. Radžiuvienė akcentavo, kad galvos smegenų kraujotakos sutrikimai - vieni dažniausių ir ekonomiškai nuostolingiausių ligų. "Sunkiausias šios ligos pasireiškimas - insultas. Ši liga yra pagrindinė vyresniojo amžiaus žmonių invalidumo priežastis. - kalbėjo medikai.
- Didėjantis sergamumas galvos smegenų kraujotakos ligomis verčia atkreipti dėmesį į šią patologiją. Kadangi žmonės nežino įspėjamųjų insulto simptomų, būtinas visuomenės švietimas. Tą ir daro Klaipėdos ligoninės neurologai. Tai - populiarios mokslinės informacijos ruošimas ir platinimas, šeimos gydytojų ir bendrosios praktikos slaugytojų rengimas dirbant su pacientais, ištiktais insulto, taip pat pirminių profilaktikos priemonių bei ligonių ankstyvosios reabilitacijos akcentavimas ir kt."

Kalbant apie insultą, pabrėžia neurologai, labai svarbus yra ne tik medikų, bet ir sergančiųjų bei jų artimųjų požiūris į šią ligą.
"Ne tik neurologai, bet ir bendrosios praktikos gydytojai, ir slaugytojos turi išmanyti smegenų kraujotakos sutrikimų diagnostiką, profilaktiką, gydymo ir reabilitacijos reikalus, - pažymi specialistai.
- Šiuo metu pasaulyje ypač akentuojama, jog insultas - ūmi liga, kelianti pavojų žmogaus gyvybei. Todėl pasireiškus pirmiesiems ligos simptomams, siekiant išvengti pasekmių, sergantįjį būtina kuo greičiau vežti į ligoninę, imtis skubių diagnostikos bei gydymo priemonių.
Naujausių medicinos teorijos ir praktikos laimėjimų dėka patobulėjo sutrikimų diagnostika - ultragarsiniai smegenų kraujotakos tyrimai, kompiuterinė tomografija, magnetorezonansinis tyrimas, įsisavinta nemažai gydymo bei profilaktikos, reabilitacijos priemonių."

Specialistai informuoja: "Insultas - tai ūmus galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, dėl kurio sutrinka visų smegenų arba jų dalių veikla. Galvos smegenų insultas - staiga išsivystanti, pavojinga dėl savo komplikacijų ir sunki liga.
Nors teigiama, kad galvos smegenų insultas yra vyresniojo amžiaus žmonių liga, tačiau vis daugiau jaunų žmonių turi padidėjusį arterinį kraujospūdį, kuris yra vienas svarbiausių insulto rizikos veiksnių.
Pagal kraujotakos sutrikimo pobūdį insultas būna hemoraginis ir išeminis. Hemoraginis insultas ištinka plyšus kraujagyslei arba padidėjus jos sienelės pralaidumui. Kraujas išsilieja į smegenų pusrutulį, rečiau - į povoratinklinį tarpą ar į smegenų skilvelius.
Šis insultas paprastai įvyksta dieną, ypač susijaudinus, po sunkaus fizinio darbo, stipraus psichinio pergyvenimo. Ligonis dažniausiai praranda sąmonę ir keletą valandų ar net dienų būna komos būsenos. Prieš tai gali ūžti galvoje, ją skaudėti, svaigti. Vėliau sąmonė aiškėja, būna rankų ir kojų paralyžius (paprastai vienos pusės), sutrinka kvėpavimas, atsiranda traukulių, ligonis vemia. Dažnai toks ligonis blogai mato, negali nuryti maisto, kalbėti ir kt.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, dažniausiai sergama išeminiu insultu - apie 80 proc. visų insulto atvejų. Jis ištinka, kai trombas užkemša smegenų kraujagyslę. Tuomet į smegenis nepakankamai priteka kraujo ir dalis jų audinio suminkštėja. Prieš tokį insultą žmogui dažniausiai pradeda skaudėti galvą, ji svaigsta, ima tirpti rankos ir kojos, gali sutrikti kalba.
Neretai išeminis insultas ištinka miegant, dažnai po sunkaus fizinio darbo, persirgtos infekcinės ligos. Mat tuomet pagreitėja kraujo krešėjimas.

Dažnai insultą pranašauja šie simptomai: staigus veido, rankos ar kojos nejautrumas ar nusilpimas, ypač vienoje kūno pusėje; staigus kalbos, jos supratimo ar orientacijos sutrikimas; staigus regėjimo sutrikimas viena ar abiem akimis; staigus eisenos, pusiausvyros, koordinacijos sutrikimas, galvos svaigimas; staigus ir stiprus galvos skausmas dėl neaiškios priežasties.
Kiti insulto požymiai gali būti dvejinimasis akyse, pykinimas, vėmimas. Kartais išvardytieji simptomai tęsiasi vos keletą minučių ir savaime praeina. Tokie trumpi epizodai dar vadinami praeinančiais smegenų išemijos priepuoliais arba mikroinsultais. Nors jie patys ir nesukelia pasekmių, tačiau praneša apie didelį gresiančio insulto pavojų."

Specialistai pažymi, kad siekiant išvengti insulto, reikia taikyti profilaktikos priemones, kartą per metus profilaktiškai tikrintis sveikatą. Antra, propaguoti sveiką gyvenseną - nerūkyti, nepiktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais ir kt.
Rūkaliai ypač rizikuoja susirgti insultu. Mat rūkymas skatina smegenų arterijų sklerozę, didina kraujospūdį, siaurina kraujagysles ir t.t.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, žmogaus sveikatą lemia keturi pagrindiniai faktoriai: 10 proc. - sveikatos priežiūros tarnybų veikla, po 20 proc. - aplinka ir genetinis paveldimumas ir net 50 proc. - gyvensena.
Sveika gyvensena, t.y. subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas mažina insulto rizikos veiksnius: padidėjusį arterinį kraujospūdį, padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje, nutukimą ir kt.

Gydytojai neurologai pabrėžia, kad žmogaus, ištikto insulto, sveikimo procesas priklauso nuo to, kokio lygio jam bus suteikta pagalba. Labai daug ką reiškia ne tik neurologų profesionalumas, bet ir paties sergančiojo pastangos.
Nevisiškai pasveikę ligoniai turi išmokti prisitaikyti prie negalios ir gyventi kiek įmanoma savarankiškiau. Tai nėra lengva. Būtinos įvairios reabilitacijos priemonės.
Aktyvus reabilitacinis darbas ligoniams, ištiktiems insulto, padeda išvengti paralyžiuotų galūnių sąnarių nejudrumo. Ligonis vėl iš naujo mokosi vaikščioti, daugiau pasikliauti sveikąja ranka ar koja, apsirengti, nusimaudyti, ruošti valgį ir t.t.
Specialistų teigimu, ne mažiau svarbi yra ir neuropsichologinė terapija. Jeigu po insulto sutrinka kalba arba gebėjimas suprasti kito kalbą, specialios treniruotės ir pratimai padeda atgauti šias funkcijas.

Depresija apima beveik pusę insulto ištiktų žmonių, o kartais ji būna tiesioginė insulto, pažeidusio kairįjį smegenų pusrutulį, pasekmė. Ligonis tampa uždaras, blogai miega, jaučiasi atskirtas nuo draugų ir giminių, pradeda vengti veiklos, anksčiau kėlusios džiaugsmą.
Tokiais atvejais sergančiajam gali padėti savitarpio paramos kursai, į kuriuos susirenka panašaus likimo žmonės. Uostamiestyje yra įsikūręs klubas "Insultas", kur sergantiesiems šia liga bei jų artimiesiems Klaipėdos ligoninės gydytojai neurologai ne tik skaito paskaitas, bet ir teikia konsultacijas.