Palankios naujagimiams ligoninės - prieš dirbtinį maitinimą

Iniciatyva

Lietuvoje daugės Palankių naujagimiams ligoninių - šį vardą kol kas turi keturios šalies gydymo įstaigos, o jo siekia dar aštuonios. Visame pasaulyje tokių ligoninių jau yra daugiau nei 100 tūkstančių.

Palankios naujagimiams ligoninės iniciatyvą dar 1991 metais iškėlė Pasaulinė sveikatos organizacija ir UNICEF (Jungtinių Tautų Vaikų fondas), o Lietuvoje pirmą kartą šis ligoninės prestižą keliantis vardas suteiktas 2002-aisiais.
 

Visgi kol šios iniciatyvos nerėmė Lietuvos politikai, gydymo įstaigos tapti naujagimiams palankiomis didelio noro nerodė. Tai patvirtina išties mažas tokių ligoninių skaičius - gerokai mažesnis nei kitose šalyse. Situacija ėmė keistis tik šiemet, kai ligoninių, kuriose motinai ir kūdikiui sudaromos tinkamiausios sąlygos, plėtra buvo įtraukta į Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų sveikatos metų programą.

Motinos pieną keičia dirbtiniai mišiniai

Pagrindinė Palankių naujagimiams ligoninių užduotis - propaguoti natūralų maitinimą.

Pasak Lietuvoje šią iniciatyvą įgyvendinančios viešosios įstaigos "Pradžių pradžia", kūdikių žindymo praktika nyksta visame pasaulyje - tiek turtingose, tiek neturtingose šalyse. Vis dažniau motinos pienas keičiamas dirbtiniais mišiniais, o daugelyje ligoninių maitinimui krūtimi netgi trukdoma, tuojau po gimimo atskiriant kūdikį nuo motinos.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet netinkamas maitinimas tampa mirties priežastimi 1,5 milijono vaikų. Kas 30 sekundžių dėl nesaugaus maitinimo iš buteliuko miršta po naujagimį. Nepaisant mokslininkų įrodymų, kad motinos pienas yra tinkamiausias maistas jos kūdikiui, visame pasaulyje kūdikiai tampa pieno mišinių rinkos aukomis.

Palankiose naujagimiams ligoninėse motinos turi būti skatinamos kūdikius maitinti savo pienu. Visos nėščiosios įstaigoje turi būti informuojamos apie žindymo naudą bei dirbtinio maitinimo pavojus.

Dešimt reikalavimų

Gimdyvės turi būti išmokytos, kaip taisyklingai žindyti ar prireikus rankomis nutraukti pieną. Ligoninėje turi būti sudarytos sąlygos moteriai pradėti žindyti kūdikį per pirmą pusvalandį po jo gimimo.

Taip pat Palankioje naujagimiams ligoninėje motinoms leidžiama su kūdikiais būti 24 valandas per parą, o jei motina nuo kūdikio dėl kokių nors priežasčių atskirta, personalas turi paaiškinti ir parodyti, ką ji turi daryti, kad pieno nemažėtų. Kūdikiai turi būti maitinami tik motinos pienu, jei gydytojas nėra kitaip nurodęs, neturi būti duodama jokio papildomo maisto ar gėrimo.

Jei būtina, kūdikiai turi būti maitinami kitais būdais, bet ne iš buteliuko. O paskutinė sąlyga Palankios naujagimiams ligoninės vardo siekiančioms gydymo įstaigoms - išlydimos mamos turi būti informuotos apie žindančių mamų savitarpio pagalbos grupes "Mama-mamai". Tai sėkmingai žindžiusių mamų grupės - joms bet kada galima paskambinti jų asmeniniais telefonais ir paklausti patarimo.

Visi šie bendru Pasaulinės sveikatos organizacijos ir UNICEF pareiškimu nustatyti reikalavimai - iš viso dešimt - yra keliami Palankios naujagimiams ligoninės vardo siekiančioms įstaigoms. Mat vienas iš iniciatyvos tikslų - pertvarkyti gimdymo namus ir akušerinius skyrius taip, kad juose būtų galima užtikrinti sėkmingą kūdikių žindymą.

Taip pat siekiama, kad gimdymo namuose nebūtų tiekiami nemokami pieno mišiniai. Iniciatyva vyriausybes net skatina priimti atitinkamus teisės aktus ir numatyti baudas, jei įstaigoje vartojami nemokami pieno mišiniai.

Personalui - kursai

Vilniaus gimdymo namai, Kauno krikščioniškieji gimdymo namai, Panevėžio bei Kelmės ligoninės šiuos reikalavimus jau įvykdė.

"Iki Naujųjų metų bus įvertintos kitos aštuonios Lietuvos ligoninės", - sakė Nacionalinio kūdikių žindymo iniciatyvų įgyvendinimo prie Sveikatos apsaugos ministerijos narė Daiva Šniukaitė.

Au suteikti gydymo įstaigoms Palankios naujagimiams ligoninės vardą, spręs UNICEF apmokyti ekspertai - iš įvairių profesijų atstovų sudaryta komisija.

Beje, vardas nesuteikiamas visam laikui - kas dvejus metus jį reikia atnaujinti. "Taip ligoninės įpareigojamos nuolat palaikyti tonusą", - komentavo D. Šniukaitė.

Kad Palankių naujagimiams ligoninių daugėtų sparčiau, gydymo įstaigų personalui organizuojami specialūs mokymai. Tokių ligoninių plėtrai šią iniciatyvą į Vaikų sveikatos metų programą įtraukusi Sveikatos apsaugos ministerija skyrė apie 100 tūkst. Lt.

Klaipėdos ligoninė svarsto

Tarp naujųjų pretendenčių tapti palankiomis naujagimiams Klaipėdos ligoninės nėra.

Anot D. Šniukaitės, Klaipėdos ligoninei toks pasiūlymas buvo pateiktas, tačiau vyriausiasis gydytojas aiškiai pasakė "ne". Pasak D. Šniukaitės, esą Klaipėdos ligoninėje diegiami šiuolaikiškiausi motinų ir naujagimių priežiūros metodai ir artimiausiu metu ligoninė šioje programoje nežada dalyvauti. D. Šniukaitė neslepia, kad toks atsakymas jai pasirodė keistas. "Galų gale juk tai - ligoninės prestižo reikalas", - stebėjosi ji.

"Žinoma, reikalavimo siekti šio vardo nėra, ligoninės gali laisva valia apsispręsti. Vis dėlto aš manau, kad tai negerai - atsiradus tokiam reikalavimui pasiektume kur kas daugiau", - kalbėjo D. Šniukaitė.

Klaipėdos ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis sakė, kad galimybė prisijungti prie Palankių naujagimiams ligoninių iniciatyvos šiuo metu svarstoma.

"Galbūt pasiūlymą ir priimsime - nesu nei prieš, nei už", - sakė V. Janušonis.

Anot vyriausiojo gydytojo, panašių projektų yra labai daug: "Tai ir sveikos ligoninės, ir naujagimiams palankios... Čia yra daug žaidybinių elementų", - kiek skeptiškai žiūri V. Janušonis.

"Juk kiekviena normali ligoninė siekia, kad motinos ir kūdikiai būtų sveiki ir nebūtina to užrašyti lentoje", - pridūrė jis.

V. Janušonis pažymėjo, kad ligoninėje daug daroma propaguojant natūralų kūdikių maitinimą, o sąlygos motinoms visada būti šalia naujagimių sudarytos jau seniai.

Sustiprėja motinos ir kūdikio ryšys

Motinos pienu maitinamas kūdikis auga kur kas atsparesnis ligoms, tačiau žindymas svarbus ne tik dėl mitybinės vertės.

Natūralaus maitinimo propaguotojai primena, kad tarp motinos ir kūdikio užsimezga nepakartojami artimi saitai, kurie turi įtakos vėlesnei kūdikio raidai, jo santykių su aplinka formavimuisi.

Giedrė PETKEVIČIŪTĖ