Vegetaciniai panikos priepuoliai, dar vadinami vegetacinėmis krizėmis, būdingi 6 proc. poliklinikos pacientų.
Moterys jų patiria dvigubai dažniau negu vyrai. Ligoniai gali būti įvairaus amžiaus, tačiau dažniausiai - 20 - 45 metų. Krizės trukmė - nuo keliasdešimt minučių iki kelių valandų, kartais para ar kelios paros. Vienais atvejais krizės kartojasi retai, ne dažniau kaip kelis kartus per metus, o kitais - kelis kartus per savaitę. Retai pasikartojanti krizė būna sunkesnė už dažnai pasikartojančią.
Krizės gali būti spontaninės arba atsirandančios pamažu. Spontaniška krizė atsiranda be jokios nusakomos priežasties, lyg perkūnas iš giedro dangaus. 3 - 4 kartus rečiau spontanišką krizę gali išprovokuoti kokios nors išorinės priežastys: nelaimė, įvairūs išgyvenimai, pervargimas; moterims krizės kartais sutampa su mėnesinėmis; vyrams neretai atsiranda po didelio išgėrimo. Dažniausia pirmoji tokia krizė būna sunkiausia - apima didelė baimė, nerimas. Vėliau krizės kartojasi įvairiu dažnumu ir būna lengvesnės.
Krizės, atsirandančios jau esant vegetodistoniniam sindromui, pasireiškia pamažu. Iš pradžių jos nesunkios, lydimos emocinių sutrikimų. Vėliau joms būdingi ryškesni vegetaciniai sutrikimai ir jos trunka ilgiau.
Vegetacinės krizės gali pasireikšti įvairiai. Vienoms būdinga tachikardija, arterinio kraujospūdžio padidėjimas, gausus šlapinimasis, šaltas prakaitavimas. Vieni ligoniai verkia, šaukiasi pagalbos, kiti šalinasi žmonių, nešneka. Gali svaigti galva, pykinti, paleisti vidurius arba pasireikšti kiti simptomai.
Priepuolis praeis greičiau, jei ligonį nuraminsime, duosime nervų sistemą raminančių lašų. Būtina kreiptis į medikus, kad jie nustatytų pagrindinę ligą ir ją gydytų.
Šių priepuolių išvengsime, jei laikysimės darbo ir poilsio režimo, sveikai maitinsimės, išmoksime valdyti stresą, kuris visas mūsų pastangas gali paversti niekais.
Ričardas SABŪNAS,
šeimos gydytojas

Rašyti komentarą