Či – tai kinų terminas, reiškiantis „gyvybinę energiją“, jėgą, gimdančią gyvybę. Pasaulyje egzistuoja daugybė ją pripažįstančių kultūrų, skiriasi tik pavadinimai: japonai šią energijos rūšį vadina ki, sanskrito kalba tai skambėtų kaip prana, nadi, bindu, Tibete – lung ir tike. Mūsų medicina neturi atitinkamo termino.
Būtent dėl tokio žmogaus galimybių apribojimo tradicinės medicinos taikymo sergantiems lėtinėmis ligomis spektras yra gana siauras. Tai – pagrindinis sveikatą tiriantis mokslas. Pokyčiai jos srityje ne tokie dinamiški, kaip norima, tačiau vietoje nestovima: per paskutinius 20–30 metų ji pagaliau pripažino kai kuriuos anksčiau neigtus gydymo būdus (pavyzdžiui, manualinę terapiją, akupunktūrą).
Pasinaudokite senovės kinų išmintimi ir kvantinės fizikos, naujosios biologijos ir banginės genetikos atradimais, pamąstykite: gal ateityje būtų įmanoma gydytis savarankiškai?
Placebas ar nocebas: ką pasirinksite?
Tikriausiai ne kartą medicininėje literatūroje matėte „placebo efekto“ sąvoką – tai būklės pokyčiai, kuriuos nulemia savitaiga. Daugelis gydytojų laiko tai pramanu ir nuvertina placebo galimybes, stengiasi šią temą kaip nors apeiti, o štai medikamentinių preparatų gamintojams jau seniai aišku, kad veikliosios medžiagos neturintys vaistai gali būti sėkmingai naudojami vietoj tikrų.
Šiandieniniame pasaulyje gydyti vien piliulėmis ir skalpeliu negalima. Gydytojams derėtų išmokti aptikti ir atpažinti užslėptas paciento jėgas įveikti ligą ir padėti jam atsikratyti minties, kad jis negali pasveikti. Deja, šito medikų niekas nemoko. Jeigu mokslininkams pavyks pasinaudoti placebu, gydytojai galės pasiūlyti pašalinio poveikio neturintį gydymo būdą, prieinamą kiekvienam žmogui. Puiku, tiesa?
Kaip ten bebūtų, apie placebo efektą daug žino ir gydytojai, ir jų pacientai, tačiau mažai kas susimąsto, kad ir šiuo atveju lazda turi du galus. Jeigu pozityvus tikėjimas gali išgydyti, ką gali negatyvus? Tokia savitaiga labai kenksminga, ji vadinama nocebu. Jo poveikis medicinoje toks pat stiprus, kaip ir placebo.
Gydytojo žodžiai gali pacientui suteikti vilties išgyti arba sugniuždyti jį galutinai. Kita vertus, žmogus dažnai linkęs ir pats ieškoti savyje ligų požymių, nesusimąstydamas, kad taip ją materializuoja.
Pozityvus ir negatyvus mąstymas daro įtaką ne tik mūsų sveikatai, bet ir apskritai visam gyvenimui. Henris Fordas kartą pasakė: „Nesvarbu, ar tikite tuo, kad galite, ar tuo, kad negalite – esate visiškai teisūs.“ Vadinasi, daug kas priklauso ne nuo aplinkybių, o nuo mūsų pačių.
Pozityvas ar negatyvas?
Tik jūs žinote, kaip gyvenate, ką mąstote ir ką jaučiate. Galite į pasaulį žiūrėti pro rožinius akinius, galite užsimerkti ir sakyti, kad jis pilkas. Ar stiklinė puspilnė, ar pustuštė, priklauso tik nuo požiūrio. O kaip atrodo jums?
Jeigu įtikinsite save, kad pasaulis vis dėlto gražus ir jame yra kuo džiaugtis, jeigu įdėsite šiek tiek pastangų ir išmoksite vertinti tai, ką jums suteikia gyvenimas, kūnas pasveiks ir atsigaus. Ląstelių sveikatai ir gerovei „rožiniai akiniai“ yra būtini.
Ar tikrai negalite apsieiti neišklausę dienos kriminalų, nepavartę laikraščio? Mūsų žiniasklaida optimizmu ir objektyvumu, deja, toli gražu nekvepia. Tikriausiai paprieštarausite ir sakysite, kad tai jūsų pasaulėžiūrai ir savijautai įtakos nedaro, tačiau kas nutiks, jei porą savaitėlių pagyvensite be jų, ramiai?
Pasirinkę gyventi siaubo kupiname pasaulyje, nesistebėkite, kad sveikata ima šlubuoti. Ką aplinkui matote, ką jaučiate, kuo gyvenate, tuo ir tampate. Pozityvus nusiteikimas ir tikėjimas užtikrins sveiką ir laimingą gyvenimą (ne atvirkščiai).
Japonų mokslininkas Masaru Emoto kartu su savo kolegomis įrodė, kad žmogaus mintys ir emocijos iš tiesų veikia organizmą. Kaip žinote, apie 80 % mūsų kūno sudaro vanduo. Iš pradžių mokslininkai šią medžiagą veikė muzika ir žodžiais, skubiai ją užšaldė ir tyrė mikroskopu susidariusius kristalus. Jie skyrėsi, priklausomai nuo to, ką „girdėjo“. Teigiamomis emocijomis ir žodžiais, klasikine muzika veikto vandens kristalai įgijo gražias taisyklingas formas, o negatyviomis – buvo neatpažįstamai deformuoti.
Kuo ilgiau depresuojame ar nerimaujame, tuo tvirtesnė šios diharmonijos suformuota vidinė struktūra, kuri ir sukelia ligas. Pažvelkite į lentelę ir pamąstykite, ką išgyvenate dažniausiai. Būkite sąžiningi ir atviri patys sau.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą