Pasijutę pikti arba išsekę, pasitikrinkite, ar organizmui netrūksta vitamino D

Vitaminas D – oras, vanduo ir druska, tai mums būtina medžiaga, sako gydytojas endokrinologas Gintautas Kazanavičius. „Dažnai, kai pacientai kreipiasi dėl nuovargio, galvos svaigimo, galvojama, kad tai skydliaukės ar kitos bėdos, netgi atliekamas magnetinis rezonansas. O galiausiai pasirodo, kad organizme visiškai nėra vitamino D arba yra labai mažai. Ėmus jį vartoti, praeina galvos svaigimas, agresijos priepuoliai, žmonės tampa ir linksmesni, ir laimingesni“, – teigia profesorius.

G. Kazanavičiaus pasakoja, kad JAV medikai negali išspręsti vienos problemos: „Ten juodosios rasės žmonės labai serga tuberkulioze. Pasirodo, baltaodžiams saulėje užtenka pabūti 15–20 minučių – ir vitaminas D jau pasigamina. O juodaodžiams saulėje reikia būti vis dieną, todėl nebuvimas saulėje, vitamino D trūkumas maiste silpnina imuninę sistemą ir tuberkuliozė tuos žmones tiesiog skina.“

– Kas atsitinka, kai žmogui trūksta vitamino D?

– Kai trūksta vitamino D, žmogus būna pavargęs, jam svaigsta galva, skauda sąnarius, raumenis. Jei patikrintume nuo gripo mirusius žmones ar vaikus, mirusius nuo meningokokinės infekcijos, jų organizme vitamino D tikrai rastume mažiau, nes imunitetas tiesiogiai nuo jo priklauso. Mažiau vitamino D būtų ir nusižudžiusių žmonių kraujyje, nes šio vitamino trūkumas gilina depresiją. Žmonėms, kurių kaulai išretėję, vitamino D irgi trūksta. O gamta yra taip sutvarkiusi, kad vitamino D mes gauname su maistu ir saule.

– Odos ligų gydytojai rekomenduoja naudoti kremus nuo saulės, kad išvengtume neigiamo jos poveikio. Ar jie nestabdo vitamino D gamybos?

– Jei mėgstate būti saulėje, naudokite kremą, bet žinokite, kad kremas, apsaugantis nuo ultravioletinių spindulių, „apsaugo“ ir nuo vitamino D gamybos. Paplūdimyje šiuo kremu išsitepę žmonės atrodo truputį violetiniai, nes atspindi ultravioletinį spektrą. Kaip tik tą, kuris mūsų odoje sukelia vitamino D gamybą. Todėl, jei vengiame saulės arba tepamės kremu, vitaminas D vasarą nesigamina. Vitaminas D gaminasi, kai oda parausta, kai yra lengvo laipsnio odos nudegimas.

– Pasikeitusi mityba taip pat stabdo vitamino D gamybą, nes pasikeitė maisto produktų kilmė?

– Anksčiau naminiai paukščiai ir gyvuliai būdavo saulėje, todėl vitamino D būdavo ir kiaušiniuose, ir mėsoje (ypač – kepenyse), ir piene. O dabar pasikeitė ir mūsų mityba. Daugiausia vitamino D yra žuvyje, bet mes stengiamės valgyti kuo liesesnę žuvį, lašišų papilvių labai daug irgi nevalgome. Be to, žuvys dabar auginamos pramoniniu būdu, tamsoje, todėl jos ir pačios neturi vitamino D.

– Atlikti tyrimai rodo, kad jaunų žmonių organizme vitamino D trūksta. O, esant šio vitamino stygiui, žmonės greičiau suserga, nes yra neatsparūs.

– JAV medikai negali išspręsti vienos problemos. Ten juodosios rasės žmonės (tiek milijonieriai, tiek vargšai) labai serga tuberkulioze. Pasirodo, baltaodžiams saulėje užtenka pabūti 15–20 minučių – ir vitaminas D jau pasigamina. O juodaodžiams saulėje reikia būti vis dieną, todėl nebuvimas saulėje, vitamino D trūkumas maiste silpnina imuninę sistemą ir tuberkuliozė tuos žmones tiesiog skina.

Dažnai, kai pacientai kreipiasi dėl nuovargio, galvos svaigimo, galvojama, kad tai skydliaukės ar kitos bėdos, nervų ligos, kartais, galvoje ieškant auglio, netgi atliekamas magnetinis rezonansas. O galiausiai pasirodo, kad organizme visiškai nėra vitamino D arba yra labai mažai. Ėmus jį vartoti, praeina galvos svaigimas, agresijos priepuoliai, žmonės tampa ir linksmesni, ir laimingesni.

– Koks vitamino D ryšys su piktybinių ligų vystymusi?

– Vitaminas D yra stiprus antioksidantas, todėl stabdo vėžinių ląstelių dauginimąsi. Be abejonės, antioksidantų daug, pavyzdžiui, valgykite grikių košę. Vitaminas D tikrai gali stabdyti vėžinius procesus, bet vėžio nepagydo. Tačiau normalus jo kiekis mažina vėžinių procesų tikimybę.

– Kiek vitamino D galima duoti kūdikiams? Juk jo lengva perdozuoti.

– Didžiausia bėda, kad, įtariant rachitą, drėkstant delniukams, vaikams neretai paskiriama 7–12 lašelių. Esu turėjęs daugybę mamų, kurios skundėsi, kad vaikui skaudą pilvuką, jis per naktis rėkia. Tačiau įsivaizduokite – aš 2 metrų stambiam vyriškiui skiriu maždaug tris lašelius, o čia vaikui skiriama 7–12 lašelių. Didesnės dozės vaikams gali būti skiriamos tik atlikus laboratorinius tyrimus. O suaugusiajam perdozuoti vitamino D sunku.

– Ar saulė, tvieskianti pro langą, skatina vitamino D gamybą? Ar per stiklą spinduliai nepraeina?

– Paprastas stiklas sulaiko ultravioletinius spindulius, todėl vitaminas D nesigamina. Tačiau mes reaguojame į saulės šviesą, o šviesa daro terapinį poveikį mūsų psichikai.

– Ką apie vitamino D stygių turėtų žinoti nėščios moterys?

– Jei mamos organizme vitamino D pakanka, vaikeliui jo irgi nereikia duoti daug, nes labai svarbu neperdozuoti. Bet jei mamai jo trūksta, vaikui, kuris maitinamas krūtimi, vitamino D reikia duoti papildomai. Dažnai nėščiosios geria mikroelementus, vitaminus, polivitaminus, maisto papildus, bet juose vitamino D nepakanka – mišiniai yra pritaikyti visiškai normalų vitamino D kiekį turinčiai moteriai.

– Ištirti, ar vitamino D nestinga, lengva – tereikia duoti veninio kraujo. O ar galima vitaminą D pirkti internete ar atsivežti iš kitų valstybių?

– Esu turėjęs pacienčių, kurios gerdavo iš Kinijos parsisiųstus vitaminus. Tik neaišku, kokia ten „kvaraba“. Tikrinant aparatas nesugebėjo apskaičiuoti vitamino D kiekio, nes jis būdavo neapskaičiuojamai didelis. Todėl nepatikrintų, Vakarų pasaulyje nesertifikuotų papildų tikrai nesiūlau žmonėms vartoti.