Pelynas veikia kaip antibiotikas

Pelynas veikia kaip antibiotikas

Vaistažolės - pirmieji vaistai žmonijos istorijoje. Hipokratas buvo aprašęs apie 200 vaistingųjų augalų, kurių gydomąsias savybes nustatydavo pagal audiniuose esančius bilogiškai aktyvius cheminius junginius, veikiančius tam tikrus žmogaus fiziologinius procesus: didinančius kraujospūdį, nuskausminančius ar panašiai. Liaudies medicinoje šiam tikslui yra dažniausiai vartojami įvairios sudėties žolių mišiniai, bičių produktai.
Augalai - tai savotiškos slėptuvės, turinčios savyje įvairias biologiškai aktyvias medžiagas. Tai - alkaloidai, flavonoidai, eteriniai aliejai, rūgštys, kurios išvalo organizmą, tonizuoja, slopina uždegimą.

Pelynas yra veiksmingas antibiotikas, tad šios žolės arbatos bei užpilai jau nuo senų laikų yra vartojami sutrikus žarnyno ar skrandžio veiklai. Vienas tokių augalų, žinomų nuo senovės - artemisia absinthium (lot.), kartusis kietis arba pelynas, augantis sausose dirvose, pievose ir yra plačiai paplitęs Lietuvoje.
Pelyno žolė renkama liepos mėnesį. Pelyno kvapas stiprus, ypač patrynus tarp delnų.

Šis kvapas turi dezinfekuojančių bei tonizuojančių savybių.
Žali arba sausi vandenyje išmirkyti pelyno lapai, pridėjus juos prie blauzdų arba pėdų, pašalina kojų patinimus ir pabrinkimus. Dar sakoma, kad pelyno žiedai ir viršūnių lapeliai, sudėjus juos į maišelį, užsiuvus ir pridėjus prie kaktos ir smilkinių, padeda užmigti.
Itin populiarūs yra pelyno užpilai bei spiritinės trauktinės. Pelyno užpilą galima paruošti taip: vieną arbatinį šaukštelį žolės užpilti stikline verdančio vandens, uždengti, palikti prisitraukti 10-15 minučių. Perkošti ir gerti po puodelį užpilo du kartus per dieną.

Geriant pelyno užpilą reguliariai kaip vaistą, reikia daryti maždaug dviejų mėnesių pertrauką, kitaip dažnas ir ilgas vartojimas gali pakenkti.

Sidebar placeholder