Nukentės darbingumas
Palangos psihofiziologijos ir reabilitacijos instituto Klinikinės fiziologijos departamento miego medicinos gydytojas Audrius Alonderis atkreipė dėmesį, kad atostogas leisdami bet kur – ne vien Palangoje – sutrikdome įprastinį savo dienos režimą. „Esame įpratę vasarą vėliau eiti miegoti“, – sako gydytojas.
O kalbėdamas apie miegą Palangos svečių, kurie įsikūrę netoli J. Basanavičiaus gatvės, A. Alonderis sako: „Be abejo, miegas triukšmingoje aplinkoje smarkiai trikdomas ir tampa nepilnavertis. Kita problema – įprasto dienos aktyvumo ritmo sutrikdymas. Kiekvienas atostogų metu norime atsigulti vėliau, taip išsibalansuojame, ir paskui jau grįžus į darbą sunku lengvai ir paprastai grįžti prie įprasto dienos režimo. Jautresnių žmonių, kurie turi polinkį skųstis dėl miego sutrikimų, organizmas išsibalansuoja. Jam net miego vietos pakeitimas sukelia rūpesčių – negali užmigti, ilgai vartosi lovoje. O atostogų metų dar prisideda ir dienos režimo pokyčiai“.
Taigi, kas laukia tokio žmogaus, atostogas praleidusio Palangoje ir itin mėgusio kurorto promenadą? „Visų pirma nukenčia jo darbingumas, – teigia miego specialistas. – Nes jis sunkiai grįžta prie įprastinio paros režimo. Užmigimo laikas nusitęsia, o keltis vis tiek reikia nustatytu laiku. Taigi, kai jis dar nebūna išsimiegojęs. Tačiau per savaitę-dvi organizmas susitvarko. Tad situacija tokia, kad žmogus atvažiuoja į Palangą pailsėti, bet po to turi atstatyti sveikatą“.
Gydytojas atkreipia dėmesį, kad stipresnės sveikatos Palangos poilsiautojai tokių pokyčių nepajus.
Nuo stipraus nerimo – iki depresijos
Tiesa, vasarojimo įpročiai gali kiekvienam atsiliepti gerokai vėliau. „Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, pavyzdžiui, jei gyvenime įvyksta koks stiprus sukrėtimas, gali padidėti nerimas, išsivystyti nuotaikų sutrikimas, – aiškino A. Alonderis. – Žmogus pradeda jausti diskomfortą, tampa irzlus, jį suerzina net smulkmenos, niekas nebeteikia džiaugsmo – net tai, kas iki šiol džiugino. O tada gali įvykti ir blogiausi sveikatos sutrikimai – išsivystyti depresija“.
Kokiu būdu linksmybės J. Basanavičiaus gatvėje gali šitaip paveikti kurorto svečio sveikatą? „Visoje gatvėje yra gana stiprūs žmogaus organizmui dirgiklių: šviesos, garsų, netgi vaizdų. Žmogus gali pats to ir nesuvokti, bet jį labai stipriai veikia net ir per didelis vaizdinės informacijos J. Basanavičiaus gatvėje krūvis, – teigė gydytojas. – Visa tai šiek tiek perkrauna smegenis, todėl nereikia tuo piktnaudžiauti. Tai yra, nieko nenutiks, jei kokį kartą užsukama į šią gatvę, bet jei dažnai, gali atsirasti problemų. Pervargimas yra didžiulis emocinis krūvis. Pavyzdžiui, pažiūrėjus įtemptą filmą ar perskaičius tokią knygą, kol smegenys nepersitvarko, ilgai dar neužmiegama. Taip ir po pramogų J. Basanavičiaus gatvėje net ir atsigulus miegoti žmogus tebegyvena tais įspūdžiais, kurie nutiko vakare ir naktį“.
Alkoholis eliminuoja svarbias miego fazes
Taigi, pasak portalo pašnekovo, „atvykstu pailsėti, bet nuvargstu“. Ironiška, bet tai tiesa, jei atostogos leidžiamos triukšmingai. Ypač, jei prie garsų ir vaizdų gausos prisideda alkoholis. O vasarodami žmonės linkę juo ir piktnaudžiauti, kaip pastebi A. Alonderis. „Tačiau net ir nedideliais kiekiai vartojamas jis trikdo miegą. Alkoholis kaip vaistas eliminuoja kai kurias miego fazes, kurios žmogui suteikia poilsio jausmą. Tad žmogus miega, bet niekaip nepailsi, jaučiasi pavargęs“, – atkreipė dėmesį gydytojas.
Apie vaikų miego stygių pašnekovas sakė negalįs kalbėti, nes dirbantis tik su suaugusiais. Tačiau atkreipė dėmesį, kad jų organizmas yra dar jautresnis įvairiems dirgikliams.
Pušynų oras atgaivina organizmo ląsteles
O mėgavimasis kitais Palangos teigiamais malonumais nei J. Basanavičiaus gatvės linksmybės – pušynų oru, maudynėmis jūroje – miego kokybę ir sveikatą netgi pagerina. „Ramus poilsis yra tai, ko žmogaus organizmui labiausiai reikia, – sako A. Alonderis. – Kita vertus, tai individualus pasirinkimas. Tačiau tokio poilsio ypač reikia žmonėms, dirbantiems protinį darbą“.
Gydytojas sako, kad didesnis fizinis aktyvumas (pavyzdžiui, bėgiojimas pušyno takeliais ar maudymasis jūroje) padeda vakare geriau užmigti ir geriau pailsėti per naktį. „Čia, pajūryje, yra gerokai grynesnis oras nei didmiesčiuose. Tai ja įrodyta ir moksliniais tyrimais. Grynas oras padeda atsigauti smegenims, didesnis deguonies kiekis aktyvina proteinų darbą visose ląstelėse, tad greičiau organizmas atsistato, – aiškino specialistas. – Teigiamai veikia ir gamtos garsai. Juk relaksacijos metu naudojami dirbtiniai gamtos garsai, o čia – viskas natūralu“.
Jei teikia džiaugsmą – nieko blogo
Tačiau ne su visais A. Alonderio teiginiais sutinka gydytojas psichofiziologas Albinas Stankus. „Ne visiems tas triukšmas kenkia, kitiems netgi gerai. Be abejo, tie, kurie mėgsta vienatvę, ir nenori, ir nesirenka J. Basanavičiaus gatvės, – sakė gydytojas. – Tačiau kiti džiaugiasi čia sutikę draugų. Tačiau jeigu poilsiautojai miega netoli šios gatvės, aišku, tai jau kenkia jų miego kokybei“.
Pats asmeniškai Palangoje gyvenantis A. Stankus sakė iš J. Basanavičiaus gatvės „nieko nevartoja“. „Dirbdami tik tris mėnesius verslininkai nori uždirbti už visus metus. Ir aukoja viską , net ir kokybę, šiam tiksli pasiekti“, – įsitikinęs A. Stankus.
Beje, viena medikė straipsnio autorei panašiais žodžiais apibūdino ir Palangos poilsiautojus: „Per tris dienas jie nori pasiimti viską, nesusimąstydami apie pasekmes. Ir taip žudo save“. Tačiau gydytoja nepanoro prisistatyti viešai.
Palanga – tik nuo ketverių metų amžiaus?
O vaikų gydytoja Indrė Būtienė atvirai sako, kad tėvams rekomenduoja vaikų iki ketverių metų amžiaus nesivežti į Palangą, jei jiems rūpi mažųjų sveikata.
Mat visiškai sutrikdomas vaikų dienos režimas, nepaisoma nei jų mitybos, nei poilsio poreikių. „Tėvai nori visą dieną gulėti pliaže, tad ir vaikas priverstas kaisti saulėje be pietų miego ir be tinkamo maisto. Tėvai vakare nori naktinio gyvenimo, o vaiko nėra kur palikti, tad ir jį visu vedasi“, – kalba I. Būtienė.
Gydytojos manymu, taip vardan savo interesų tėvai aukoja savo atžalų sveikatą. „Ir situacija kuriozinė. Tarytum vaiką atsiveža į Palangą sveikatai sustiprinti, bet ji tik pagadinama, – taip poilsiavimą didžiausiame šalies kurorte vertino I. Būtienė. – Be to, net ir norint vaiką grūdinti, būtina apie tai išmanyti, skaityti atitinkamą literatūrą. O dabar tėvai grūdinimą traktuoja kaip vaiko įkišimą į šaltą jūrą. Mūsų klimatas neleidžia mėgautis saulėtomis dienomis labai dažnai, tad vasarotojai stengiasi išnaudoti kiekvieną galimybę ir nepaiso net oro bei vandens temperatūros. Todėl vasarą sulaukiame labai daug vaikų su anginomis, peršalimo ligomis“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą