Prevencija
Rašėme, kad pernai metų pabaigoje Klaipėdos Visuomenės sveikatos centras vykdė akciją, kurios metu 807 apskrities gyventojai nemokamai pasitikrino, ar nėra užsikrėtę ŽIV ir hepatitu C. Akcijos metu buvo atlikta ir anketinė apklausa, siekiant išsiaiškinti gyventojų rizikingo elgesio paplitimą bei įvertinti jų žinias apie saugų elgesį.
Anketoje buvo pateikti 25 klausimai apie asmens amžių, lytį, apie respondento nuomonę ir žinias lytiškai plintančių ligų klausimais, apie jo seksualinį elgesį ir narkotikų vartojimą. 15 atėjusiųjų išsitirti kraują, anketas pildyti nesutiko, o kai kurie atsakė ne į visus klausimus. Apibendrindami rezultatus, Visuomenės sveikatos centro (VSC) darbuotojai analizavo ir vertino tik pažymėtus atsakymus.
Aktyviausiai akcijoje dalyvavo uostamiesčio gyventojai - 532. Kraują priduoti galima buvo ir Palangos miesto, Šilutės, Skuodo, Kretingos, Klaipėdos rajonų pirminės sveikatos priežiūros centruose. Didžioji dalis akcijos dalyvių - moterys jų atėjo 563.
Kaip apsaugą nurodo susilaikymą
Anketoje buvo pateikta keletas klausimų apie ŽIV. Į klausimą, kokiu būdu gali būti perduodamas ŽIV, ne vienas respondenas atsakė, kad užsikrėsti ŽIV galima bučiuojantis ar įkandus uodui. Net 38 asmenys mano, kad ŽIV galima užsikrėsti naudojantis bendru tualetu su ŽIV infekuotais asmeniu. "Tai rodo, kad Klaipėdos miesto ir apskrities gyventojams ne visada pakanka žinių apie ŽIV perdavimo būdus", - sakė Klaipėdos VSC Visuomenės sveikatos programų ir analizės skyriaus vedėja Raminta Mitkuvienė.
Apklausos metu mėginta sužinoti, kokius apsisaugojimo būdus nuo lytiškai plintančių infekcijų (LPI) žino respondentai ir ar juos naudoja, ar jiem pakanka žinių apie LPI. Paaiškėjo, kad net 63 procentai respondentų lytinius santykius turėjo anksčiau, nei rekomenduoja seksologai - 17 procentų respondentų lytinį gyvenimą pradėjo neturėdami 16 metų, o beveik pusė (46 proc.) - iki 18 metų. Amžius, kada žmogus pradeda lytinį gyvenimą, stipriai įtakoja rizikos veiksnių paplitimą.
Net 71 procentas apklaustųjų visiškai nenaudoja prezervatyvų ar naudoja juos retai, tai yra elgiasi rizikingai. Nors dauguma jų (85 proc.) prezervatyvus nurodė kaip pagrindinę apsisaugojimo nuo LPI priemonę. Kaip apsisaugojimo priemonės buvo paminėti ir susilaikymas, pastovus partneris, švirkštų keitimas, dorovė ir kt. Beveik 20 procentų respondentų nurodė, kad jiems trūksta žinių apie LPI.
Pagrindinis informacijos šaltinis - spauda
Anketoje buvo pateikta klausimų ir apie narkotikus. 90 procentų respondentų atsakė, kad narkotikų nėra bandę, o 79 asmenys nurodė, kad narkotines medžiagas vartoja, dauguma jų - Klaipėdos gyventojai. 20 akcijos dalyvių prisipažino narkotikus vartojantys kasdien.
Į klausimą, kada pirmą kartą išbandė narkotikus, atsakė tik 77 respondentai. 5 iš jų nurodė, kad narkotikus pirmą kartą pavartojo būdami jaunesni nei 12 metų, o trečdalis nurodė, kad pradėjo vartoti 13-16 metų amžiaus. "Tai rodo, kad narkomanija tampa ne paauglių, kaip esame įpratę sakyti, o vaikų liga", - pastebėjo R. Mitkuvienė.
Respondentų teirautasi ir kokios kovos su plintančia narkomanija priemonės, jų manymu, yra efektyviausios. Trečdalis jų nurodė visuomenės švietimą - sveikatos ugdymą, paskaitas ir kt. Respondentai paminėjo ir informacijos pateikimo žiniasklaidoje svarbą.
Virš 70 proc. asmenų kaip pagrindinį informacijos šaltinį žinių apie ŽIV/AIDS, lytinį gyvenimą ir LPL nurodė spaudą. "Apklausa parodė, kad žiniasklaida gali būti labai efektyvi priemonė didinant gyventojų informuotumą ŽIV/AIDS, narkomanijos prevencijos bei saugaus lytinio elgesio klausimais", - sakė VSC darbuotojai.
Laima ŠVEDAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą