Seimo ir Vyriausybės vadovai, ministrai, savivaldybių merai, dvasininkijos, medikų, pedagogų ir policijos atstovai, susirinkę į Prezidento Rolando Pakso iniciatyva Prezidento rūmų Baltojoje salėje surengtą konferenciją "Narkomanijos augimas - grėsmė nacionaliniam saugumui", ieškojo geriausių būdų narkomanijos plitimo stabdymui. Į konferenciją buvo pakviesta ir Klaipėdos miesto kovos su narkomanija iniciatyvinė grupės delegacija.
Visuomeninės organizacijos "Tėvai prieš narkotikus" valdybos narys Gintaras Našlėnas konferencijoje teigė, kad per pastaruosius ketverius metus kovai su narkomanija Lietuvoje skirta per 28 mln. litų, tačiau narkomanijos augimas vis tiek tampa epidemija ir grėsme valstybės saugumui. "Norint pažaboti narkomaniją, reikėtų visų pirma sustiprinti muitinės bei kitų teisėsaugos institucijų darbą, peržiūrėti Baudžiamąjį kodeksą ir sugriežtinti bausmes už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, skirti lėšų narkotikų prevencijai. Deja, dabar su narkomanija kovojančios institucijos per daug susijusios su medicina. Narkotikų mafija ir farmacijos kompanijų lobistinė veikla įsišaknijo Lietuvoje ir per keletą metų sukūrė organizuotus narkotikų platinimo būdus", - kalbėjo G. Našlėnas, Prezidento ir Premjero akivaizdoje apkaltindamas privačias ir valstybės struktūras siekiu liberalizuoti narkotikų platinimą.
Narkotikų platinimo šalininkų veiklos įvairovę apibūdina bendra sąvoka "narkotikų legalizavimo judėjimas". Šį judėjimą organizuoja ir remia JAV milijardierius Džordžas Sorošas, veikiantis visame pasaulyje per savo įsteigtas organizacijas. Judėjimo šalininkai, remiami dideliais pinigais, stengiasi prasiskverbti į savo šalių bei tarptautines narkotikų kontrolės ir prevencijos organizacijas. "Tai patvirtina Europos Sąjungoje kilęs narkotikų skandalas, kai organizacijos "Europos miestai prieš narkotikus" pastangomis buvo atskleistas suokalbis ES padaliniuose, nukreiptas link Jungtinių Tautų konvencijų. Suokalbį organizavo Maikas Treisas iš Didžiosios Britanijos, ėjęs direktoriaus pavaduotojo pareigas Nacionalinėje gydymo valdyboje. Būdamas atsakingas už narkotikų politiką savo šalyje, jis buvo užėmęs ir Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro direktoriaus bei Jungtinių Tautų Narkotikų paklausos mažinimo sekretoriaus vadovo postus ir šiose organizacijose veikė kaip "penktoji kolona". Iš dalies remdamasis Dž. Sorošo pinigais, jis organizavo slaptą tinklą, turėdamas tikslą daryti spaudimą vyriausybėms, kad jos legalizuotų narkotikus, - konferencijoje pasakojo Gintaras Našlėnas.
- Visuomenė, nuolat bombarduojama narkotikų legalizavimo propagandos, pridengtos "žalos mažinimo" skraiste, tampa vis palankesnė idėjai, jog problemas sukelia ne patys narkotikai, o įstatymai, kurie juos paverčia nelegaliais. Taip sušvelninus visuomenės požiūrį, legalizatoriams reikėjo įveikti svarbiausią kliūtį - Jungtinių Tautų konvencijas dėl narkotikų. M. Treiso uždavinys buvo suburti Europoje pakankamai šalininkų, kurie pareikalautų panaikinti šias konvencijas. Ištyrus M. Treiso veiklą tėvynėje ir tarptautinėse organizacijose, jis buvo pašalintas iš visų užimamų postų. Išaiškintas ir jo tinklas. Tačiau išlieka Dž. Sorošas su daugybe jo įkurtų organizacijų ir pinigais, kuriais galima papirkti ne vieną valdininką". Anot organizacijos "Tėvai prieš narkotikus" valdybos nario, ir Lietuvoje kaip "penktoji kolona" veikia žmonės, siekiantys legalizuoti narkotikų platinimą.
Gintaras Našlėnas kalbėjo: "Narkotikų legalizavimo šalininkai vengia savo veiklą vadinti žodžiu "legalizavimas", jie naudoja puikią priedangos formą - "žalos mažinimo" politiką. "Žalos mažinimas" visuomenei pristatomas kaip "tarpinis" arba "kompromisinis" narkotikų politikos variantas, kaip protingas sprendimas, kuriuo neva galima pasiekti geriausių rezultatų. Didžiausią reikšmę narkotikų politikai turi ir pasaulyje yra labiausiai paplitę jau minėtos "žalos mažinimo" atmainos - švirkštų keitimas narkomanams, vartojantiems neteisėtai įgytus narkotikus, ir kita - vadinamasis pakaitinis narkomanų gydymas sintetiniu heroino pakaitalu metadonu". Dž. Sorošas (didžiausias narkotikų legalizavimo visame pasaulyje entuziastas) ypač dosniai finansuoja šias "žalos mažinimo" programas, nes tai yra pakopa vis didesnio narkotikų legalizavimo link. Ši politika - tai siekimas pripratinti žmones prie narkotikų kultūros, aprūpinti farmacijos pramonę daugybe amžinų klientų.
Pasaulyje atlikti tyrimai rodo, švirkštų ir adatų keitimo narkomanams programos turi būti nutrauktos, nes jos nėra saugios ir efektyvios, jos lemia narkotikų vartojimo ir užsikrėtimo ŽIV/AIDS plitimą. Pavyzdžiui, Monrealyje atlikti tyrimai liudija, kad narkomanai, vartojantys intraveninius narkotikus, dalyvavę adatų keitimo programoje, daugiau kaip du kartus dažniau užsikrėsdavo ŽIV negu programoje nedalyvaujantys, bet intraveninius narkotikus vartojantys narkomanai. Ar ne todėl Klaipėda ilgai šalyje pirmavo ŽIV užsikrėtusiųjų skaičiumi? Nors daktaras A. Slatvickis kaip tik teigia, kad švirkštų keitimo programa pristabdė uostamiestyje ŽIV infekuotųjų skaičiaus augimą".
Daugelyje šalių tyrinėti ir metadono programos (kitas "žalos mažinimo" šalininkų pomėgis) taikymas ir nurodomi neigiami jos padariniai. Gintaras Našlėnas, remdamasis 2000 m. atliktų tyrimų išvadomis, sakė, kad 91 proc. Vilniaus priklausomybės ligų centro programoje dalyvavusių vyrų ir moterų, tokio gydymo metu be metadono, vartoja ir kitus, nelegaliai įgytus narkotikus. Klaipėdos narkomanų tėvai po trejų metų irgi nusivylė metadono programa, nes vartojantys metadoną narkomanai beveik visi dar prisiduria intraveninius narkotikus. Per trejetą metų neatsirado nė vieno narkomano, kuris būtų mažinęs metadono dozę ir metęs vartoti narkotikus.
Laukiamų rezultatų metadono arba pakaitinio gydymo programos neduoda ir neduos. Tai suvokdami Kaliningrado srities specialistiai, tokio gydymo net nepradėjo. Tačiau Klaipėdos priklausomybės ligų centro gydytojas A. Slatvickis spaudoje tai įvardijo kaip kaliningradiečių darbo trūkumą. "Metadono programų vykdytojai tikriausiai žino, kad nuo pakaitinio gydymo jų pacientai tampa priklausomi nuo metadono, ir kad šios priklausomybės atsikratyti yra sunkiau nei priklausomybės nuo heroino", - sakė Gintaras Našlėnas.
Konferencijoje prabilta, kad naudodamiesi "žalos mažinimo" programų įteikta filosofija ir prisidengdami AIDS prevencija, savivaldybių bei valstybės institucijų pareigūnai bendradarbiauja su nusikalstamo pasaulio atstovais ir nusikaltimus bei teisės pažeidimus darančiais asmenimis. Kritikuodamas Lietuvos AIDS centro akcijas, kai narkomanų panaudoti švirkštai keičiami į naujus, Gintaras Našlėnas sakė: "Vadinasi, nelegaliai gautus narkotikus galima susileisti legaliai gautais švirkštais (gal net ir pačių savivaldybių finansuojamais). Tokia priešprieša menkina Lietuvos policijos pastangas, teisėsaugininkų darbą. Juk šiose akcijose dalyvauja ir 14-16 metų vaikai. Nejaugi valstybė tiek degradavo, kad narkomanams vaikams nebegali duoti nieko kito, tik naujų švirkštų?
AIDS centro direktoriaus Sauliaus Čaplinsko inicijuotos švirkštų keitimo programos jau apima 22 miestus, tam skirta 2,6 mln. litų." Gintaras Našlėnas stebėjosi Sauliaus Čaplinsko pasiūlymu švirkštus keisti ir įkalinimo įstaigose. "Negi valstybė negali sutvarkyti 4-5 įkalinimo įstaigų, kad į jas nepatektų narkotikai? Negi ir ten jau siekiama legalizuoti narkotikų vartojimą?" - klausė organizacijos "Tėvai prieš narkotikus valdybos narys.
Rugpjūčio mėnesį Vyriausybė pritarė sprendimui nuo kitų metų pradžios prie Vyriausybės įsteigti Narkotikų kontrolės departamentą, kuris koordinuos visų su narkomanija kovojančių institucijų veiklą. Tikimasi, kad šis departamentas stebės ir kokios narkomanijos prevencijos programos Lietuvoje vykdomos. Gal tai bus institucija, kuri įsiklausys į nesuinteresuotų specialistų atliktų tyrimų rezultatus bei išvadas ir žalingos, t.y. "žalą mažinančios", programos Lietuvoje galų gale bus nutrauktos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą