Prieš operaciją - į vaistinę

Pertvarkos vėjai, uždegę aistras dėl ligoninių tinklo reorganizacijos, į nelegalių mokėjimų ir pirkimų sistemą įsisukti neskuba.

"Vakarų ekspresui" paskambinusi klaipėdietė pasakojo, kad jai, turinčiai neįgalumo grupę, prieš širdies operaciją buvo pasakyta nusipirkti visą rinkinį priemonių net už 600 litų.
Tame rinkinyje, sakė ji, turėjo būti ne tik vaistai, bet kamuolys, vienkartinis apklotas ir net elektroninis termometras.

"Ką man daryti? Ar aš privalau visa tai pirkti?" - kategoriško atsakymo reikalavo susijaudinusi moteris.

Paaiškinimas, kad neprivalo, pacientės netenkino. "O jei nepirksiu, kaip man reikės jaustis?" - nerimavo ji.

Labiausiai moterį trikdė tai, kad ji, namie turėdama gyvsidabrio termometrą, specialiai šiai operacijai turės pirkti elektroninį ir išleisti tam apie 16 litų.

Termometrų neatima

Jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas, išsiaiškinęs situaciją, "Vakarų ekspresui" paaiškino, jog į moters pasipiktinimą sukėlusį rinkinį įeina pripučiamas paplūdimio kamuolys, kurį ji turės maigyti po širdies operacijos, vienkartinės drėgnos servetėlės, vienkartiniai apklotai.

Jis patikino, kad ligoninė jau senokai gyvsidabrio termometrus pakeitė į elektroninius, todėl tie, kuriuos atsineša pacientai, tikrai nėra paliekami ligoninėje - pacientai juos išsineša su savimi.

"Po širdies operacijų tris paras reikia matuoti temperatūrą kas dvi valandas, burnoje. Kadangi dauguma nenori tų termometrų, kuriuos anksčiau naudojo kiti, nors jie ir absoliučiai sterilūs, pasiūlome pacientams atsinešti savus, iš namų. Jei galite, nusipirkite, sakome", - pasakojo įstaigos vadovas.

Brangiausiai nurodytame rinkinyje kainuojantis vienkartinis apklotas. Bet jis esąs reikalingas, siekiant apsisaugoti nuo hospitalinės infekcijos.

"Žmogus, kuriam atliekama tokia operacija, iš valstybės gauna paslaugą už 16 tūkst. litų, o jam kyla problemų dėl termometrų", - stebėjosi pacientės skundu J. Sąlyga. 600 litų, anot jo, palyginti su 16 tūkst. - tikrai nereikšminga suma.

Jei pacientas visiškai neturi pinigų, - patikino vadovas, - pirkti tas priemones jis nėra prievartaujamas.

"Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo padengiama tik apie 60 proc. paslaugų kainų. Todėl bent dalį priemonių pacientas turi nusipirkti pats. Laukiame, kada bus oficialiai tai įteisinta. Kol to nėra, įstaigų vadovai turi manipuliuoti, suktis iš padėties", - kalbėjo J. Sąlyga.

Skundų nemažėja

"Nenustebau dėl to termometro, - išklausęs "Vakarų ekspresui" pateiktą pacientės skundą, tarstelėjo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius Alfridas Bumblys. - Žinau, jog paketai, kuriuos turi įsigyti operacijoms ruošiami ligoniai, kainuoja net 500-600 litų".

Skundų dėl tokių rinkinukų ir reikalavimų sugrąžinti išleistus pinigus kasa sulaukia epizodiškai - kartą ar du per savaitę.

Gavus raštišką skundą, Kontrolės skyrius atlieka patikrinimą. Jei pacientas ligoninėje nebuvo pasirašęs sutikimo nusipirkti tam tikrus vaistus ar priemones, įstaigos administracija įpareigojama jam kompensuoti išleistus pinigus.

Tačiau ligoninės dabar esą "išgudrėjusios" - pateikia ligoniui pasirašyti tiek daug visokių raštų, kad pacientas nebeskaito, už ką pasirašinėja, todėl pinigų nebegali atgauti.

"Žmonės perkasi ir sistemas, ir lašelines, ir lašinimo skysčius. O operacijų įkainis didelis. Kyla klausimas, už ką tada kasa ligoninei moka. Išeina, kad kompensuojame tik lovą, viešbutį ir maistą", - svarstė A. Bumblys ir stebėjosi, kad ši problema iki šiol niekaip nėra sprendžiama. Ja esą turėtų susidomėti specialiosios tarnybos.

"Finansinių sunkumų neguldykime ant pacientų pečių"

Nora RIBOKIENĖ, sveikatos apsaugos viceministrė

Sveikatos draudimo įstatymo 5 punktas sako, kad pacientas savo iniciatyva arba su gydančio gydytojo rekomendacija gali pasirinkti brangesnius, geresnę įtaką sveikimui turinčius vaistus arba medicinos pagalbos priemones nei skiria ligoninė. Bet tai nėra prievolė už tai susimokėti.

Nei chalatai, nei termometrai ar vienkartiniai apklotai nėra medicininės pagalbos priemonės, už kurias, pagal reglamentą, pacientas galėtų prisimokėti. Jei į nusipirktą komplektą įeina tai, ko nereglamentuoja tas įstatymas, gydymo įstaiga turėtų grąžinti pacientui pinigus, sumokėtus už neįeinančius į reglamentą dalykus.

Jei pacientas nenori pirktis brangesnių vaistų ar medicinos pagalbos priemonių, tokiu atveju paslaugos jam turi būti suteiktos be priemokos.

Tuos raštus, po kuriais pacientai atvykę į gydymo įstaigą pasirašo, siūlyčiau jiems atidžiai paskaityti. Turime būti protingesni ir labiau ginti savo interesą, - jei su kuo nors nesutinkame, tiesiog nepasirašykime.

Ministerija dažnai girdi gydymo įstaigų vadovų prašymą praplėsti mokamų paslaugų asortimentą, padidinti kainas. Tačiau sunkmečiu pacientams, kai jiems ir taip jau nelengva, įvesti papildomus mokėjimus arba didinti įkainius būtų neteisinga. Mūsų sveikatos sistemos pertvarka ir remiasi tuo, kad gydymo įstaigos finansinių sunkumų neguldytų ant pacientų pečių, neinicijuotų vis didesnių ir didesnių priemokų, o pertvarkius tinklą atsilaisvinę pinigai eitų pacientų gydymui.

Genovaitė PRIVEDIENĖ