Gyvenkime sveikiau
Aštrėjantys santykiai tarp žmonių parodo, kad visuomenėje daug pykčio ir nepakantumo. Kaip valdyti emocijas, pasakoja gydytojas psichiatras psichoterapeutas Vytautas BARTKEVIČIUS.
Kiekvieną dieną tenka susidurti su piktais, nepakančiais, sunkiais, ūmiais, užsispyrusiais ar agresyviais žmonėmis. Tai ypač aktualu dabar, kuomet blogėjant ekonominei situacijai aštrėja santykiai tarp žmonių.
Bendraudami su sunkiu žmogumi, kartais elgiamės taip, kad dar labiau pabloginame padėtį: teisinamės, aštriai atkertame, užuot išsprendę iškilusią problemą, to žmogaus pyktį priimame asmeniškai. Mus erzina kito elgesys, bet sukandame dantis ir mėginame spręsti iškilusią problemą. Jei ir neparodote, jog viduje verdate, bet įsileidžiate kito žmogaus pyktį, jis vis vien prasiverš. Vieni pyktį išlieja ant savo pavaldinių, kolegų, kiti, grįžę į namus, puola ant savo šeimos narių.
Mūsų valia įsileisti ar neįsileisti kito žmogaus pyktį. Įsileidžiame - pasiduodame esamai situacijai. Nebesugebame savęs paklausti: "Ko šis žmogus užpyko, gal ne ant manęs, o ant susidariusios situacijos?" Ne visada ir darbdavys kaltas, jog dėl susidariusios ekonominės situacijos jam reikia skelbti įstaigos bankrotą ir atleisti dirbančiuosius. Ar galima kaltinti vyrą, kuriam darbdavys sumažino atlyginimą ne dėl jo kaltės?
Dažnai pasirenkame gynybinę poziciją. Mus neteisėtai užsipuolė, ir iš karto įsijungia mūsų gynyba. Tai instinktyvus atsakas. Dažnai tokia pozicija nieko gero neduoda. Galime svaidyti įvairius argumentus, mėgindami vienas kitą paveikti, bet nė vienas nelaimėsime.
Prieš tramdant kitus, reikia patiems išmokti tvardytis. Daugelis po šitokių susidūrimų jaučiasi pažeminti, sumenkinti, tad mokėjimas tvardytis yra svarbu, kad išlaikytume sveiką psichinę būseną.
Dažnai mūsų nuotaiką lemia, kaip mums tą dieną sekėsi, kokią informaciją gauname, ar sugebame atsiriboti nuo blogų naujienų, sunkių žmonių elgesio sukurtų problemų, ar sugebame išlikti ramūs.
Dažnai leidžiame kitiems valdyti savo savijautą. Stengiamės paveikti kitų elgesį, bet ne visada sėkmingai. Mes pamirštame, kad galime valdyti savo reakciją į kitų elgesį. Tik nuo jūsų priklauso, kaip sugebėsite reaguoti, atsidūrę kebliose situacijose. Išmokę įveikti mažus sunkumus, geriau pasirengsime įveikti pačius didžiausius.
Įskaudino artimas žmogus ar bendradarbis? Neišsiaiškinate konflikto priežasties, o užsisklendžiate savyje ir keletą savaičių su juo nebendraujate. Pats išgyvenate, save alinate, kol atsiranda nemiga, dirglumas, nebesuvaldote savo emocijų ir kreipiatės į specialistą. Ar ne lengviau išsiaiškinti situaciją ir apie savo jausmus pakalbėti su jus įžeidusiu žmogumi?
Mūsų visuomenė persmelkta kaltės jausmo. Daugumai smagu badyti pirštu į mūsų klaidas. Aš manau taip - jei darei kaip galėdamas geriau, vadinasi, padarei, ką galėjai. Jei nepavyko - tai nėra nesėkmė, iš jos šio to išmokai.
Verčiau galvokite apie dabartį ar ateitį, o ne praeitį. Dažnai manome, jog negatyvūs jausmai visada pavojingi ir jei juos išreikši atvirai, kiti nustos gerbti, supyks ir nebebendraus. Kiti mano, jog įveikti blogus jausmus galime tik dviem būdais - juos užgniaužti arba išreikšti juos negatyviais pykčio protrūkiais. Pykčio protrūkiai - tai vaikiški nederamo elgesio sutrikimai, kurių padariniai apgailėtini, pats žmogus jaučiasi blogai ir atstumia kitus.
Kaip konstruktyviai įveikti negatyvius jausmus? Visą gyvenimą mus lydi du veiksniai - logika ir emocijos. Jei esant įtampai nepavyksta elgtis logiškai - nenusiminkite. Galima išsiugdyti gebėjimus sprendžiant konfliktines situacijas. Jei ginčo metu įžeidėte pašnekovą, atsiprašykite, nesiduokite užgauliojami.
Patyrus bendradarbių išdavystes, apkalbas, neteisėtus kaltinimus, galima ant jų pykti, kurti keršto planus, bet taip susitapatinsime su savo skriaudikais. Prisiminkime, jog jie taip pat žmonės, atleiskime jiems nuoširdžiai ir apie tai pamirškime. Taip palengvinsime sau gyvenimą ir pasijusime ramūs.
Mokėjimas tvardytis yra svarbu, kad išlaikytume sveiką psichinę būseną.
Užrašė Natalija KONDROTIENĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą