Privatininkams metami kaltinimai, kad jie gali steigtis kur nori, net ir valdiškos poliklinikos kieme, taip pat esą gali kompensuoti savo pelno kaštus iš draudimo fondo ir jų niekas neturi teisės kontroliuoti.
Tuo metu privačios medicinos atstovai teigia, kad, apribojant finansavimą už paslaugas, pirmiausia bus pažeista paciento teisė rinktis gydymo įstaigą.
Nuolat daugėja
Kad privati medicina yra pelningas verslas rodo ir tai, jog tokios įstaigos kaip grybai po lietaus dygsta visoje Lietuvoje, taip pat ir uostamiestyje. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (TLK) duomenimis, pernai uostamiestyje veiklą išplėtė ar pradėjo keturi privatūs centrai - trys iš jų teikia šeimos gydytojo paslaugas, ketvirtasis yra medicininių tyrimų laboratorija.
Vien pirminės sveikatos priežiūros grandyje, Klaipėdos TLK duomenimis, dirba 17 privačių ir 3 savivaldybei pavaldžios įstaigos.
"Privačios medicinos tinklas mieste yra nusistovėjęs, didelio naujų įstaigų steigimosi bumo nėra. O konkurencija yra sveikas dalykas. Privačių įstaigų uždarbis priklauso nuo to, kaip jos dirba - kiek sugeba pritraukti pacientų, kiek ir kokių paslaugų teikia", - sakė laikinai Klaipėdos TLK direktorės pareigas einanti Sigutė Galdikienė.
Privatininkais pasitiki
Uostamiestyje beveik pusė gyventojų prisirašę prie pirminės sveikatos priežiūros įstaigų, kurios yra privačios.
Klaipėdos TLK duomenimis, iš 178 305 privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusiųjų gyventojų 81 275 asmenys yra privačių įstaigų klientai. Sveikatos draudimo mokestį mokantys žmonės, kreipdamiesi į privačias gydymo įstaigas, gauna ligonių kasų kompensacijas už konsultacijas, tyrimus ir kt.
"Skundų iš klaipėdiečių dėl privačių medicinos įstaigų darbo negauname. Dažniau pasitaiko skundų dėl priemokų valstybinėse įstaigose", - teigė S. Galdikienė.
Ji pripažino, kad Klaipėdos TLK nereguliuoja, kur steigtis privačioms pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms, tačiau tokių įstaigų bet kas panorėjęs atidaryti esą negali - vertinama kvalifikacija, patalpos ir kt.
Norėtų kontroliuoti
Tuo metu savivaldybių atstovai teigia, jog racionalus pirminės sveikatos priežiūros įstaigų tinklo išdėstymas išlieka aktualia problema. Įdomu tai, jog savivaldybės, kurių savarankiška funkcija yra pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikimas savo gyventojams, neturi jokių svertų kontroliuoti vieną po kitos dygstančias privačias įstaigas.
Beje, prieš 11 metų privatininkai privalėjo gauti savivaldybės leidimą savo veiklai vykdyti, tačiau Seimas tokį įstatymo reikalavimą panaikino.
"Ir mes kreipėmės į Savivaldybių asociacijos Sveikatos reikalų komitetą, kad reikėtų papildyti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą nuostata, jog, steigiant naujus privačius pirminės sveikatos priežiūros centrus, reikėtų gauti savivaldybės leidimą ir pasirašyti sutartis. O savivaldybė, siekdama gerinti paslaugų prieinamumą, rengtų PSPC plėtros planus, atsižvelgdama į jau esančias sveikatos priežiūros įstaigas bei gyventojų tankumą", - sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Rožė Perminienė.
Tokios nuomonės laikosi ir kitų apskrities savivaldybių specialistai.
Paslaugų rinkos nepapildo
Pastebima ir kita privačių medicinos centrų plėtrą lydinti tendencija.
"Būtų gerai, jei nauji privatūs centrai pradėtų dirbti su savo gydytojais specialistais, o ne juos viliotų iš jau veikiančių įstaigų. Pavyzdžiui, pernai Gargžduose įsikūrusi privati klinika iš pirminės sveikatos priežiūros centro prisiviliojo 5 šeimos gydytojus, o atsivežė tik vieną naują. Taigi, nors atsidarė nauja klinika, mieste šeimos gydytojų ženkliai nepadaugėjo, rinka nepasipildė, o tik išsibalansavo", - sakė Klaipėdos rajono savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Laima Kaveckienė.
Vedėjos nuomone, konkurencija nėra lygiavertė, jei už privačios klinikos pečių stovint farmacininkams pacientai viliojami ne paslaugomis, o, pavyzdžiui, didelėmis vaistų nuolaidomis ir panašiai. To sau negali leisti viešosios įstaigos, tad praranda pacientus ir finansavimą.
Bėgioja po įstaigas
"Negerai, kai gydytojai, užuot dirbę vienoje vietoje, bėgioja po kelias įstaigas, dirba vienoje po 0,25 etato, o pacientai, viliojami garsiomis medikų pavardėmis, užkimba ant šio kabliuko. Kai pasižiūri į kai kurių medikų užimtumą, darbą viešose ir privačiose klinikose, ima nuostaba ir kyla klausimas, kada jie miega. Manau, kad pacientams tai ne į naudą, nukenčia paslaugų kokybė", - sakė L. Kaveckienė.
Anot jos, turėtų būti planuojama, kur steigti naujus medicinos centrus - tiek privačius, tiek viešuosius. O savivaldybė esą privalo turėti visos pirminės sveikatos priežiūros kontrolę.
"Dabar viešosios įstaigos įstatymu įpareigotos skelbti atlyginimus, finansines ataskaitas, užtikrinti korupcijos kontrolę ir kita. O privačios įstaigos nuo šios prievolės atleistos, jų niekas nekontroliuoja. Manau, medicinos sistema šiuo metu nėra tinkamai subalansuota, o privačiame sektoriuje trūksta skaidrumo", - teigė L. Kaveckienė.
Šiuo metu Klaipėdos rajone veikia du privatūs šeimos gydytojų kabinetai Endriejave, vienas - Dituvoje ir šeimos medicinos klinika Gargžduose.
Moka už tą patį du kartus?
Skaidrumo privačiose medicinos įstaigose pasigenda ir pacientai. Kartais kyla neaiškumų, kokios paslaugos šiose įstaigose yra nemokamos, o už ką reikia mokėti.
"Taip jau sutapo, kad abu su žmona vienu metu turėjome operuotis. Žmona prisirašiusi viename privačiame centre, aš - kitame. Tačiau nustebome, kad už tuos pačius tyrimus vienas mokėjome, o kitas - ne. Kodėl toks skirtumas?" - pasakojo klaipėdietis.
Jam kilo įtarimų, jog klinika galbūt už tą tyrimą atlygį gauna du kartus - iš ligonių kasos ir paciento.
Dar vieną įdomią istoriją papasakojo kita klaipėdietė.
"Nuėjau pas gydytoją į valdišką įstaigą. Apžiūrėjo ir pakvietė ateiti pas jį į privatų kabinetą, nes juk dabar kas antras daktaras po kelias darbovietes bėgioja. Tai va, gydytojas vėl mane priėmė, pasiuntė atlikti nemokamai tyrimų į polikliniką, po to aš vėl grįžau pas jį, sumokėjau pinigėlius, ir gavau receptus vaistams. Tai ar ne dvigubas mokėjimas išeina už tą patį? O paskui piktinamės, kad mūsų valstybė skursta", - piktinosi klaipėdietė.
Pataria neskubėti
Žinia, praėjusią savaitę Seimas atmetė sveikatos ministro V. Andriukaičio pateiktas įstatymo pataisas dėl galimos privačios medicinos diskriminacijos. Seimas prie šio klausimo ketina grįžti kovą. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Dangutės Mikutienės nuomone, pataisos turi būti labai gerai apgalvotos.
PELNINGA. Privati medicina - pelningas verslas, nes šios įstaigos kaip grybai po lietaus dygsta visoje Lietuvoje, taip pat ir Klaipėdoje.
"Privati medicina yra labai reikalinga, nes pacientų srauto vienos viešosios įstaigos "nepavežtų". Nepatenkintos ir pacientų organizacijos, nes sergantys žmonės nenori prarasti galimybės rinktis. Dabar pas specialistus reikia ilgai laukti eilėse, taip pat ilgai laukti tyrimų, tai bent nors už pinigus privačioje įstaigoje tą galima atlikti greičiau. Šiuo metu PSDF biudžetas siekia 4 milijardus litų, o dar apie 3 milijardus susidaro tiesiogiai iš gyventojų, perkančių vaistus, medicinos prekes, sveikatos priežiūros paslaugas. Vadinasi, privačių įstaigų paslaugos yra populiarios. Manau, reikia kelti gydytojo prestižą, nesvarbu, kur jis dirba, viešojoje ar privačioje įstaigoje", - "Vakarų ekspresui" sakė D. Mikutienė.
Susisiekti su pačiu sveikatos ministru jau kurį laiką nepavyksta. Sveikatos apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Giedrė Maksimaitytė "Vakarų ekspresui" teigė, jog ministro interviu laukia mažiausiai penkios žiniasklaidos priemonės, o jis yra šiuo metu labai užimtas ir esą nesuranda nė vienos laisvos minutės bendrauti su žurnalistais.
Komentarai
"Neskirstome pacientų"
Ramunė NAVICKIENĖ, "MediCA klinika" direktorė medicinai
Ar mes viliojame pacientus? Viskuo patenkinto viešųjų įstaigų teikiamomis paslaugomis paciento niekaip neperviliosi. Kiekvieno paciento teisė yra rinktis tą gydymo įstaigą, kuri jam priimtinesnė, kurioje yra aukštesnė tiek aptarnavimo, tiek teikiamų paslaugų kokybė.
Šeimos gydytoją paprastai renkasi visa šeima. Drįstu patikinti, kad privačios gydymo įstaigos tikrai neskirsto sveikų ir lėtinių ligų turinčių pacientų. Gal kaip tik sunkiau sergantys pacientai mus renkasi dėl to, kad nėra eilių, taip pat dėl operatyvaus ištyrimo galimybių, pagarbaus požiūrio, malonaus bendravimo.
Tiek viešosios, tiek privačios įstaigos rengia pacientams įvairias akcijas, paskaitas bei siūlo nemokamus tyrimus ir taip toliau.
Savo veikloje laikomės visų teisės aktų, garbingos konkurencijos principų, sutarčių su Teritorine ligonių kasa nuostatų.
Mūsų pacientai gauna nemokamai šeimos gydytojo teikiamas pirminės sveikatos priežiūros paslaugas šeimos gydytojo normos ribose. Taip pat nemokamos ir konsultantų paslaugos pacientams, turintiems siuntimus. Teikiame ataskaitas tiek Ligonių kasoms, visuomenės sveikatos centrams, tiek savivaldybių gydytojams.
Tikiuosi, jog privačių įstaigų tolimesnė veikla bus išsamiai aptarta visais lygiais su visomis suinteresuotomis pusėmis ir sveikatos sektoriaus vadovai priims geriausius sprendimus visai visuomenei ir pacientams.
"Pacientas turi tuirėti teisę rinktis"
Loreta BOSIENĖ, "Lornos" medicinos centro vadovė
Kiekvienas pacientas turi teisę rinktis, kur jam gydytis, privačioje ar valstybinėje įstaigoje. Geriausia būtų, jog, kaip ir švietimo sistemoje, pacientą lydėtų krepšelis - finansavimas sektų paskui pacientą. Turime vykdyti ir Europos Sąjungos direktyvas, skatinti, o ne žlugdyti privačią mediciną, nes dabar šioje srityje Lietuva smarkiai atsilieka.
Privačios įstaigos yra daug investavusios į medicininį aptarnavimą, vykdo įvairius projektus, skatina gydytojus kelti kvalifikaciją, moka mokesčius.
Negi visa tai užbrauksime vienu brūkšniu? Privati medicina pas mus mažai palaikoma ir dabar vėl kalama prie sienos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą