Medicinai išleidžiame vis daugiau, vaistai ir medicininės technologijos vis modernesnės, o Lietuvos piliečių sveikata ne tik negerėja, bet prastėja. Kaip manote kodėl?
Priežasčių yra daug. Išskirsiu tik kelias. Pirma, tai organizacinės. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), kuri, sprendžiant iš pavadinimo, turėtų užsiimti sveikatos apsauga, tuo neužsiima. Tokių uždavinių jai niekas net nekelia, nes įgaliojimų ir resursų neskiria, tačiau atsakomybės reikalauja. SAM iš esmės yra gydomosios medicinos ministerija, kuri užsiima jau sutrikusios sveikatos problemomis, ir ne daugiau. Todėl ji turėtų taip ir vadintis: gydomosios medicinos ministerija. Toks pavadinimas nebeklaidintų nei visuomenės, nei pačių medikų.
Antra priežastis yra ta, kad valstybė, į kurią mes visi dėjome tokias dideles viltis, visiškai nusišalino nuo sveikatos ugdymo ir apsaugos problemų sprendimo ir paliko jas spręsti kiekvienam savarankiškai pagal savo supratimą bei finansines galimybes.
Kokias mūsų gyvenimo sritis reikėtų keisti?
Banalu, bet visų pirma teks keisti mąstymą. Manau, kad žmonijos sukaupta patirtis, mokslo pasiekimai jau subrandino situaciją, kuri turėtų keisti žmonių išankstines nuostatas ir įsitikinimus. Mokslui seniai žinoma, kad žemė apvali, kad jos resursai riboti ir kad viskas tarpusavyje susiję. Tačiau to dar niekaip nesuvokia didžioji visuomenės dauguma.
Be požiūrio į save, savo vietą ir vaidmenį šioje planetoje, būtina keisti įpročius: mitybą, fizinį aktyvumą, ir jei mes tikrai norime būti sveiki, teks pripažinti, kad kaip biologinės būtybės esame absoliučiai priklausomi nuo natūralaus paros ritmo.
Ką turite omenyje, kalbėdamas apie paros ritmą?
Turiu omenyje patį svarbiausią dienos (aktyvumo) ir nakties (atsistatymo) ritmą. Nusileidus saulei reikia eiti miegoti ir keltis jai patekėjus. Juk saulės energijos dėka mūsų organizme kaupiasi hormonas melatoninas, kuris temstant išsiskiria ir pradeda veikti, pervesdamas visą organizmą į visiškai kitą - atsistatymo ritmą. Ir jei mes nemiegame tarp 22 ir 4 val. ryto, to kompensuoti nebeįmanoma. Manau, kad būtent suardytas žmogaus poilsio ir aktyvumo ritmas yra svarbiausia daugelio žmonių sutrikusios sveikatos priežastis.
Pavyzdžiui, įvairūs šaltiniai nurodo, kad gydytojo gyvenimo trukmė 6-12 metų trumpesnė už vidutinę. Tai aiškinama medikų patiriamais stresais. Manau, kad jie nėra pati svarbiausia priežastis. Svarbiausias faktorius, trumpinantis medikų gyvenimo trukmę, yra naktinis darbas. Streso sukeltas pasekmes galima suvaldyti ir kompensuoti. Natūralaus, be migdomųjų, miego kompensuoti negali niekas. Reikia iš esmės keisti naktinio darbo organizavimą. Tai liečia ne tik medikus, bet ir visus, dirbančius naktį.
Yra dar kelios priežastys, trumpinančios medikų gyvenimo trukmę. Tai besaikis vis naujesnių medikamentų vartojimas ir žalinga aplinka. Pavojingiausia vieta sveikatai mieste - ligoninė. Dėl naudojamų medikamentų, antiseptikų, hospitalinės infekcijos ir t.t. Tai seniai žinoma tiesa. Todėl gydytis ligoninėje reikia tik tais atvejais, kai tai tikrai būtina.
Ką, jūsų manymu, reikėtų keisti organizuojant fizinį aktyvumą?
Visi žino, kad judėti sveika, tačiau kodėl sveika, mažai kas žino. Intensyvaus visų raumenų fizinio darbo metu išjudinama viso organizmo limfos cirkuliacija, kurios niekas daugiau išjudinti ir negali. Todėl jau vien dėl to mums būtinas 1,5 val. trukmės aktyvus fizinis darbas per dieną. Jei limfa, kaip sudėtinė viso organizmo skysčių dalis, cirkuliuoja nepakankamai, geros sveikatos tikėtis neverta.
O ką mes turime? Adekvačios, duodančios teigiamą rezultatą, žmogaus fizinio lavinimo programos, apimančios visas amžiaus grupes, pradedant darželinukais ir baigiant senyvo amžiaus žmonėmis, neturime. Elgiamės priešingai - ribotus resursus skiriame sporto arenų statybai, profesionalaus sporto rėmimui, kuris su visuomenės sveikata neturi nieko bendro. Drįstu teigti, kad per 20 nepriklausomybės metų sportui skirti resursai iššvaistyti kvailai ir beprasmiškai. Vien Klaipėdoje už tas lėšas buvo galima pastatyti ne vieną baseiną miestiečiams, sudaryti tinkamas ir, svarbiausia, prieinamas sąlygas fiziniam visų amžiaus grupių aktyvumui. Ir tam nereikia milžiniškų resursų.
Vakarietiškas požiūris į fizinę veiklą (sportą), kurio tikslas - įrodyti kitiems savo pranašumą, yra absurdiškas. Daug svarbiau įveikti mūsų didįjį priešą - tinginį.
Tokios jūsų mintys daugelio gali būti priimtos priešiškai.
Tai natūralu - iš vadinamojo didžiojo sporto "lovio" labai daug kas maitinasi. Pradedant politikais ir baigiant mafija. Dauguma profesionalių sportininkų, baigę savo karjerą, supranta, kad paaukojo savo sveikatą beprasmiškai. Nekalbu apie pavienius milijonierius - jie bent gavo pinigų.
Absoliuti dauguma vakarietiškų sporto šakų žalos atneša daug daugiau nei naudos. Reikalingos visiškai kitos fizinio aktyvumo technikos, užtikrinančios organizmo, kaip sistemos, tinkamą funkcionavimą. Tokios technikos žmonijai seniai žinomos ir plačiai taikomos Rytų kultūrose. Bet tai jau atskira ir labai rimta tema.
O kaip, jūsų manymu, turime maitintis?
Tai pati sudėtingiausia tema, nes būtent čia susipynė toks interesų kamuolys, kad galus sunku atsekti.
Pradėkime nuo vandens. Laikas visiems suprasti, kad žmogui, kaip ir bet kuriam gyviui žemėje, vienintelis gėrimas yra vanduo, ir tik vanduo. Visa kita yra maistas, stimuliatoriai arba paprasčiausi nuodai. Kol visokias spalvotas pamazgas gersime patys ir duosime savo vaikams, tol mūsų mityba neturės pamato, ant kurio viskas ir stovi. Labai daug kalbama, kad maistas turi būti natūralus, be konservantų, dažiklių, kvapiklių ir kitokių priedų, kurie šiandien tapo alerginių ligų protrūkio viena iš priežasčių.
Pasaulinė sveikatos organizacija skelbia gripo pandemijas, kurių nebuvo, o reikėtų skelbti nutukimo pandemijos pavojų. Tai be galo rimta problema, kurią sukelia ne tik banalus persivalgymas, bet ir netinkamai sukomponuoti produktai, provokuojantys ir programuojantys persivalgymą ir nutukimą. Ir kiek mes beskirtumėme lėšų medicinai, kovosime tik su pasekmėmis.
Svarbiausia - nuo žinojimo ir norėjimo reikia pereiti prie elementaraus darymo. Jeigu jau žinome, ką ir kaip reikia valgyti, tai belieka suformuluoti sveikos mitybos programą ir jos įgyvendinimo politiką. Deja, šiandien nematau tokios politinės jėgos, kuri ryžtųsi tokiam žingsniui ir stotų į kovą su verslo interesais, kurie toli gražu ne visuomet atitinka visuomenės interesus. Todėl belieka gelbėtis individualiai, ieškoti bendraminčių ir kaupti energiją permainoms. Tikiu, kad tos permainos artėja.
Dar viena problema, kuri Vakarų kultūrose glaudžiai susipynusi su mitybos problemomis, yra narkotikai.
Ką turite omenyje?
Alkoholį. Tai ne tik tikrų tikriausias narkotikas, bet dar ir citotoksinis (žudantis organizmo ląsteles) narkotikas. Ir visai nesvarbu, ar tai alus (vienas pavojingiausių alkoholinių gėrimų), degtinė ar koks "taurus" vynas. Veiklioji medžiaga visada ta pati - nuodas ir narkotikas, nė kiek ne geresnis už nelegalius narkotikus, etilo alkoholis. Taip jau atsitiko, kad alkoholis tapo neatsiejama vakarietiškos kultūros dalimi. Ir tai didžioji mūsų bėda.
Gelbėtis galėtumėme pradėti bent jau augančiai kartai sakydami tiesą. Ant kiekvienos alkoholinio gėrimo etiketės užrašydami, kad tai narkotikas. Bent jau augančiai kartai suteikime teisingą informaciją ir galimybę pasirinkti.
O jūs pats vartojate alkoholį?
Deja, taip. Esu toks pat, kaip ir daugelis, mūsų kultūros produktas. Vartojantiems šį narkotiką labai sunku ištrūkti iš jo priklausomybės jau vien todėl, kad ši priklausomybė nėra vien fizinė. Ji daugialypė.
Bet jei mes norime išspręsti bet kokią problemą, būtina įgyvendinti svarbiausią sąlygą - vadinti daiktus ir reiškinius tikraisiais vardais, nes priešingu atveju nuolat painiosime tiltus su miltais.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą