Prostatos vėžio gydymas

Chirurginis gydymas

Urologijos skyriaus vedėjas Raimundas VENCKUS: Prostatos vėžys, priklausomai nuo naviko išplitimo, skirstomas į lokalų - kai navikas nustatomas lokaliai prostatoje ir yra neišplitęs už prostatos liaukos ribų (dažniausiai I ar II stadijų liga), lokaliai išplitęs - kai navikas peraugęs aplinkinius paraprostatinius audinius, bet nenustatomos tolimosios metastazės (dažniausiai III stadijos liga), metastazavęs - kai navikui nustatomos tolimos metastazės (dažniausiai IV stadijos liga). Chirurginis gydymas pasirenkamas priklausomai nuo nustatyto auglio formos.

Lokalaus prostatos vėžio formoje auglio ląstelės neišplitusios už prostatos anatominių ribų, tad gydymo pagrindinis tikslas - pašalinti visas pakitusias ląsteles, t. y. išgydyti ligą. Operacija - radikali prostatektomija - tai labiausiai pilnas šios prostatos vėžio formos onkologinis gydymas. Šios operacijos metu pašalinama prostatos liauka su sėklinėmis pūslelėmis, bei suformuojama jungtis tarp šlaplės ir šlapimo pūslės kaklelio. Jei pradinis ligonio PSA yra 10 ng/ml, būtina pašalinti ir limfinių mazgų zonas apie išorines klubines arterijas. Visi operacijos metu pašalinti organai siunčiami patologiniam histologiniam ištyrimui, t.y. specialiam ištyrimui mikroskopu, kurio metu įvertinamas auglio piktybiškumas ir išplitimas. Gavus šio tyrimo išvadas, patikslinamas ligos išplitimas. Radikali prostatektomija - labiausiai radikalus prostatos vėžio gydymo metodas. Būtina pažymėti, jog po šios operacijos yra aukšta šlapimo nelaikymo ir erekcijos sutrikimo rizika. Šlapimo nesulaikymą pažymi 10 - 15 proc. operuotų ligonių. Erekcijos sutrikimą pažymi iki 80 proc. operuotų ligonių. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje kasmet atliekama apie 70-80 operacijų.

Kadangi šios operacijos turi aukštoką pooperacinių komplikacijų riziką, siekiama tobulinti operaciją išvengiant galimų komplikacijų. Vyrams, kurių PSA mažesnis negu 4 ng/ml bei nustatoma nedaug auglio ląstelių prostatos biopsinėje medžiagoje, siūloma erekcijos nervus išsauganti operacinė metodika. Šis metodas leidžia išsaugoti lytinę funkciją iki 40 proc. operuotų vyrų. Operacija atliekama ir naudojant laparoskopinį būdą, o turtingose valstybėse diegiama radikali prostatektomija su operacinio roboto pagalba. Šios operacijos onkologiniais rezultatais panašios ir kol kas panašios savo komplikacijų rizika.

Kalbant apie lokaliai išplitusio prostatos vėžio chirurginį gydymą šioje prostatos auglio formoje navikinės ląstelės yra išplitusios už chirurginio pašalinimo ribų, bet neišplitusios po visą kūną, todėl operacinis gydymas naudojamas kaip kompleksinio gydymo etapas. Dažniausiai operacinis gydymas kombinuojamas su priešoperacine hormonoterapija arba su pooperacine spinduline terapija, nes būtina sumažinti auglio ląstelių kiekį siekiant kontroliuoti ligą. Medicininiais tyrimais įrodyta, jog operuojant šioje prostatos vėžio formoje gyvenimo trukmė pailgėja, bet visiškai liga neišgydoma.

Metastazavusios ligos metu navikinės ląstelės yra išplitusios po ligonio kūną, todėl gydant reikalingas sisteminis (visą kūną veikiantis) gydymas. Prostatos pašalinimas šioje ligos formoje netikslingas. Jei nustatoma medikamentams atspari (hormonorezistentinė) prostatos auglio forma, kaip gydymo etapas, atliekama abiejų sėklidžių pašalinimo operacija, nes prostatos auglys jautrus vyriško hormono - testosterono - buvimui kraujyje. Pašalinus sėklides - pašalinama 95 proc. kūno testosterono.

Spindulinė terapija

"Paraginčiau visus vyresnio amžiaus vyrus nepatingėti, kreiptis į šeimos gydytoją ir pasitikrinti savo PSA rodiklį. Anksti nustatytas prostatos vėžys yra išgydoma liga", - teigė Urologijos skyriaus vedėjas Raimundas Venckus.

Aukštųjų energijų skyriaus Brachiterapijos sektoriaus vedėja Rasa DAGIENĖ: Mūsų skyriuje pacientai gydomi spinduline terapija. Gydymas linijiniu greitintuvu pradėtas pernai vasario mėnesį. Metodas taikomas visų lokalizacijų onkologiniams susirgimams gydyti. Vienas dažniausių - prostatos vėžys. 2010 metais gydyti 162 pacientai, 2011 -aisiais jau gydyti 87. Radioterapija yra piktybinių navikų gydymo būdas naudojant aukštos energijos jonizuojančiąją spinduliuotę - rentgeno, gama spindulius, fotonų, elektronų, neutronų srautus ir kt. Tai vienas iš pagrindinių piktybinių navikų gydymo būdų, kai siekiama jonizuojančiaisiais spinduliais veikti patį naviką ar pažeistus limfmazgius. Radioterapija gali būti radikali - kai siekiama išgydyti pacientą, ir paliatyvi - naudojama simptomų palengvinimui. Spindulinis gydymas gali būti taikomas derinant jį su kitais metodais - prieš ar po chirurginės operacijos, prieš chemoterapiją ar po jos.

---

Kai radioterapija taikoma su chemoterapija, tai vadinama chemospinduliniu gydymu. Radioterapiją skiria ir atlieka gydytojas onkologas radioterapeutas onkologinę pagalbą teikiančiose įstaigose. Priklausomai nuo to, koks jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio atstumas nuo piktybinio naviko, gali būti išorinė radioterapija ir vidinė, arba dar vadinama brachiterapija. Išorinė radioterapija - toks spindulinio gydymo būdas, kai jonizuojančiųjų spindulių pluoštas sklinda iš švitinimo aparato galvutės, nutolusios nuo švitinamos kūno srities paviršiaus tam tikru atstumu. Prieš tai atliekamas ST paruošimas - skenavimas, planavimas. Gydymas gali būti atliekamas stacionaro ar ambulatorinėmis sąlygomis. Išorinę radioterapiją atliekant šiuolaikiniais linijiniais greitintuvais, gydymą įmanoma suplanuoti taip, kad spindulių pluoštas, seanso metu slinkdamas aplink naviką, tiksliai atkartotų jo kontūrus, spindulių dozė tiksliai koncentruotųsi jame. Tokiu būdu įmanoma pasiekti, kad navikas būtų paveiktas maksimalia spindulių doze nepažeidžiant gretimų sveikų organų. Sergantiesiems prostatos vėžiu gali būti taikomas ir kitas radioterapijos metodas - brachiterapija. Brachiterapija - toks spindulinio gydymo būdas, kai jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis labai arti priartinamas prie piktybinio naviko židinio - tiesiogiai priglaudžiamas ar įstumiamas į jo audinius arba į tuščiavidurių organų ertmes prie ten esančio naviko - jonizuojantieji spinduliai veikia iš labai arti. Tobulinant chirurginio prostatos pašalinimo metodikas, išorinio spindulinio gydymo įrangą, ilgą laiką ankstyvųjų stadijų prostatos vėžys buvo gydomas kaip tik šiais metodais. Vėliau, dar patobulinus prostatos echoskopiją per tiesiąją žarną, radioaktyviųjų šaltinių implantavimo į prostatą techniką, spindulinio gydymo kompiuterinio dozimetrinio planavimo metodiką, į klinikinę praktiką tapo įmanoma įdiegti prostatos vėžio gydymą brachiterapijos metodu - t.y., pakankama sunaikinti vėžį jonizuojančiosios spinduliuotės doze saugiai, tiksliai apšvitinti prostatą iš vidaus ir sulaukti gerų gydymo rezultatų. Brachiterapija daug mažiau paveikia žarnyną negu išorinė radioterapija, tačiau šlapimkanalio susiaurėjimo rizika didelė. Po implantacijos procedūros vienam iš septynių pacientų tenka laikinai įstumti kateterį į šlapimo pūslę, nes susilaiko šlapimas. Kartais išsivysto šlapimkanalio susiaurėjimas, sutrikdydamas šlapinimąsi. Kai kurie pacientai šlapindamiesi jaučia skausmingumą ar diskomfortą, kartais šlapinimasis padažnėja, šlapimo srovė tampa siauresnė. Rekomenduojama gerti daugiau skysčių, nevartoti kavos. Šie simptomai palengvėja po 3-12 mėnesių, kai "sėklos" praranda radioaktyvumą. Apie 50 proc. pacientų praėjus keletui metų po gydymo išsivysto impotencija.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nauja brachiterapijos įranga pradėjo veikti pernai rugpjūčio mėnesį. Iki šiol buvo gydomi onkoginekologiniai susirgimai, o dabar komplektacija papildyta prostatos vėžio HDR atlikimui. Todėl pacientams mūsų ligoninėje gali būti pasiūlyti visi prostatos vėžio gydymo metodai.

Hormonų terapija ir chemoterapija

Onkologijos chemoterapijos skyriaus vedėjas, Onkologinių urologinių ligų komiteto prie Europos Komisijos sveikatos skyriaus konsultantas ekspertas Alvydas ČESAS:

Šiuo metu prostatos vėžys yra labiausiai paplitęs onkologinis susirgimas tarp vyrų. Didžiajai daliai pacientų atliekamas radikalus operacinis arba spindulinis gydymas, todėl liga gali niekada ir neatsinaujinti. Tačiau apie 40 proc. pacientų, kurie serga prostatos vėžiu, liga metastazuoja. Tokiu atveju taikoma hormonų terapija, kuri yra veiksminga tam tikrą laiką ir nutolina sunkius pašalinius reiškinius, kuriuos sukelia metastazės (dažniausiai kauluose, limfiniuose mazguose, plaučiuose ir kitur). Po gydymo hormoninias medikamentais (gydymo laikas gali svyruoti nuo 2 iki 6 metų) prostatos vėžys tampa atsparus tokiam gydymui. Tokiais atvejais, jei leidžia bendra paciento būklė, skiriama chemoterapija, dažniausiai - iki 10 kursų. Ji prailgina atsparaus hormoniniam gydymui prostatos vėžiu sergančio paciento gyvenimo trukmę.

Pagrindinis vaistas naudojamas atspariam hormonams prostatos vėžiui gydyti yra docetakselis. Šis vaistas šiuo metu yra vienintelis vaistas, kuris įrodė savo efektyvumą, gydant tokius pacientus pasaulyje. Maždaug apie 30 proc. pacientų šis medikamentas gali neduoti efekto ir liga gali progresuoti. Tokiu atveju yra skiriama antros eilės chemoterapija naujais, tik prieš kelis mėnesius registruotais Europos medicinos agentūroje vaistais - kabazitakseliu ar abirateronu. Tai naujos kartos medikamentai, kurie veiksmingi net tada, kai pirmos eilės gydymas docetakseliu būna neveiksmingas.

"Pacientams mūsų ligoninėje gali būti pasiūlyti visi prostatos vėžio gydymo metodai", - sakė Brachiterapijos sektoriaus vedėja Rasa Dagienė.

Hormonoterapija yra sisteminis medikamentinis gydymas įvairios rūšies medikamentais, kurie yra nukreipti slopinti hormono testosterono ar jo pirmtakų susidarymą. Blokuojant testosterono formavimąsi, galima kurį laiką kontroliuoti ligos atsinaujinimą ar progresavimą. Kai kuriais atvejais šių medikamentų naudojimas skiriamas prieš ar po radikalaus chirurginio bei radioterapinio gydymo. Tačiau jais gydoma ne ilgiau kaip dvejus metus. Testosterono koncentraciją mažinantys ir jo susidarymą blokuojantys medikamentai taip pat skiriami pagal panaudojimo pirmumą. Gali būti pirmos eilės gydymas, antros eilės gydymas ir sekančių eilių gydymas, jei prieš tai taikytos terapijos buvo neveiksmingos. Ši gydymo rūšis yra žymiai geriau toleruojama nei tikroji chemoterapija, tačiau yra žinoma, kad daugiau nei 50 proc. visų pacientų, kurie gauna hormoninį gydymą, liga taps atspari hormonams ir tada bus reikalinga chemoterapija.

Kokias galimybes turi Lietuvos medicina gydant prostatos vėžį palyginus su Europa? Lietuvoje yra funkcionuojanti valstybinė prostatos vėžio atrankinės patikros programa, kuri leidžia nustatyti žymiai daugiau ankstyvų vėžio atvejų. Tokių programų neturi net ir labai išsivysčiusios Europos valstybės, pavyzdžiui, Vokietija, Prancūzija ir kitos. Mat tokios programos brangiai kainuoja. Visi efektyvūs medikamentai, reikalingi gydyti prostatos vėžį, yra prieinami mūsų onkologams ir urologams, gal tik vienintelis, bet labai svarbus medikamentas - zoledrono rūgštis nėra visiems prieinama taip, kaip norėtų specialistai. Šiuo vaistu gydomi pacientai, kuriems išsivysto kaulų metastazės ir sukelia rimtas komplikacijas bei neįgalumą. Naujos kartos chemoterapiniai medikamentai jau pateikti Sveikatos apsaugos ministerijai ir Valstybinei ligonių kasai apsispręsti dėl galimybės kompensuoti juos ypač sunkiais atvejais. Tikimės, kad nuo 2012 metų ir šie vaistai bus prieinami mūsų pacientams.