Radiologai - patarėjai medikams ir pacientams

Medicina ir medikai

Radiologas Igoris Kniaževas - vienas tų, apie kuriuos sakoma: "Visų galų meistras". Nenuostabu, kad jam paklūsta ir sudėtinga radiologinė įranga, o gydymo įvairiose srityse patirtis praverčia vertinant monitoriuje atsivėrusio organizmo ypatybes.

Per dieną jis pakaitom sėda prie trijų Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Radiologijos skyriaus aparatų - magnetinio rezonanso, 16 ir naujausio - 64 pjūvių kompiuterinių tomografų.

Pastarasis - "Somatom Sensation" - Radioogijos skyriaus vedėjo I. Kniaževo pasididžiavimas. Šis šių metų liepą pradėtas eksploatuoti kompiuterinis tomografas kol kas vienintelis toks ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse Baltijos šalyse.

"Užsienyje radiologai mažiau dirba, specializuojasi vienoje srityje, o aš esu visų sričių specialistas - ir akių, ir kūdikių, ausų, nosies, gerklės, plaučių, širdies, kraujagyslių, pilvo ir kaulų. Turim viską žinoti, išmanyti. Net ir aparatus pats remontuoju, programuoju", - šypsosi Europos radiologų asociacijos narys I. Kniaževas.

Širdelę monitoriuje, virtualiai supjausčius, galima apžiūrinėti iš įvairiausių pusių

I. Kniaževas demonstruoja pirmųjų pacientų tyrimo rezultatus - monitoriaus ekrane dėlioja įvairių organų spalvotus ir nespalvotus vaizdus, leisdamas pažvelgti iš įvairių jo pusių, padidindamas ar sumažindamas. Norint pamatyti širdį, reikia iš vaizdo pašalinti šonkaulius, aplinkinius organus, o pačią širdelę taip pat dalimis galima virtualiai supjaustyti į 1-10 mm storio pjūvius: reikia įvertinti arterijas - išryškini jas, reikia apskaičiuoti, įvertinti skilvelių ar vožtuvų dydį, pamatyti, kaip jie dirba, - išryškini juos, gali įvertinti organo paviršių. Ir taip virtualiai manipuliuoti su visu žmogaus kūnu.

"Šiame pavyzdyje, - demonstruoja ekrane, - širdies vožtuvas. Prieš metus žmogui atlikta operacija, reikėjo apžiūrėti, ar nėra pakitimų. Taip yra visame šiuolaikiniame pasaulyje - išpjovus piktybinį naviką po metų ar kitų žiūrima, ar nėra patologijos. Jei viskas gerai - galima ramiau gyventi, jei kas ne taip - gydoma".

Kitame vaizde - žmogaus plaučiai. Pulmonologams diagnozavus juose auglį, radiologams reikėjo nustatyti, ar per jį eina stambios kraujagyslės. Tai svarbu sprendžiant apie operacijos tikslingumą. Auglį vagojančios kraujagyslės piešinyje apibraukiamos ar pažymimos rodyklėmis.

Peršvietus kaukolę, pakankamai informacijos gali gauti įvairiausių sričių specialistai

Norint nustatyti, ar kraujagyslės neužakusios, dažniausiai neišsiverčiama be kontrastinio tirpalo. Jis suleidžiamas pacientui į veną. Kontrastinis tirpalas išryškina kraujagysles, todėl aiškiai matyti, kur jos susiaurėjusios ar užakusios. Laiku diagnozavus susiaurėjimą ir suteikus reikiamą medicinos pagalbą, galima užkirsti kelią insultui ar infarktui.

Ten, kur kraujas neprateka, kraujagyslės nematyti - tik tamsi dėmė.

Kita kompiuterio programa leidžia net įsiskverbti į kraujagyslės vidų, jį išmatuoti.

"Jei yra kraujotakos sutrikimai, kartais joks aparatas to nepadeda nustatyti. O žmogus jaučiasi blogai. Šis aparatas parodo zonas, kurios kraujo gauna nepakankamai. Pradėjus gydymą pavojinga zona jau po keleto valandų gali išnykti", - demonstruodamas vaizdus monitoriuje pasakoja I. Kniaževas.

Kol nebuvo 64 pjūvių tomografo, radiologai pajėgė atrasti tik jau mirusią zoną ir žmogui jau padėti nebebuvo įmanoma.

Kaip tapti išrinktuoju?

Pasitikrinti sveikatą "stebuklinguoju" aparatu - ne vieno svajonė. Kaip tapti tuo išrinktuoju?

"Reikia kreiptis į šeimos gydytoją, tas siunčia pas neurologą, o gavus iš pastarojo siuntimą ateiti pas mus užsiregistruoti", - pasakoja radiologas.

"Laimingesni" būtų tie, kurie atvežami ligoninėn su greitąja, jei jų būklė su daug nežinomųjų. Šiuos radiologai nemokamai peršviečia net ir naktį. Nuskenuoja visą kūną, kad greičiau surastų lūžimus, pažeidimus.

Nemokama radiologinė apžiūra teikiama ir gulintiems ligoninėje. Esant neaiškumų, čia atsiunčiami pacientai iš įvairiausių skyrių. Diagnostinę pagalbą gauna net okulistai.

"Tai nėra gerai, kad atveža mums jau sergantį, geriau būtų sveiką žmogų "praskenuoti", kaip yra Amerikoje: ten apžiūrimas visas kūnas, pasakoma, kas kur negerai, duodami patarimai, kaip pagerinti sveikatą. Po to žmogus penkerius metus gali ramiai gyventi".

Svajodamas apie tokią tvarką gydytojas pripažįsta, jog tai pas mus nepasiekiama jau vien dėl to, kad nepakanka aparatų.

Tiems, kurie neturi siuntimo, bet nori pasitikrinti, turi mokėti pagal patvirtintus įkainius. Nors šie įkainiai nemaži, tačiau užsienyje ši paslauga, pasak I. Kniaževo, esanti bene 10 kartų brangesnė.

"Ačiū, daktarėli"

"Neramu, jei žmogui išsamiai nepaaiškinu, kas jam yra, ką daryti, kur toliau kreiptis. Juk jie nori tuoj pat viską sužinoti. O mano tikslas - padėti. Ir man visi vienodi - tiek paprasti kaimo žmonės, tiek Seimo nariai, visiems padarau vienodai gerai", - sako I. Kniaževas, pakonsultavęs ir nuraminęs pacientę, kuriai diagnozuota nepikta lipoma, įsitaisusi netoli širdies.

"Ačiū, daktarėli", - dėkoja moteris. Ir taip - visą dieną. Pagal galimybes kiekvienam atsakymą stengiamasi pateikti tą pačią dieną. Nors kartais tenka ilgokai padirbėti, paskaičiuoti, paanalizuoti, įvertinti. Net po darbo.

"Kiti mano, jog paspaudei mygtuką - ir viskas aišku. Taip nėra. Aparatas viską apskaičiuoja, jei tinkamai jį valdai. Čia kaip automobilis - viskas priklauso nuo to, kas jį vairuoja", - pasakoja I. Kniaževas.

Trūkstant specialistų tenka pačiam su laborantės pagalba padaryti viską nuo pradžios iki galo. Ir skyriaus komanda jo neapvilia.

Kad širdelė nespurdėtų

Kad darbas neapsunktų, svarbus tiek paciento, tiek gydytojo, kuris jį atsiunčia, paruošimas.

Kad tyrimo rezultatai nebūtų klaidinantys, prieš siunčiant pacientui turi būti padaryta kardiograma. Jo širdies ritmas neturi būti greitesnis nei 60 kartų per minutę, nebūti "permušimų". Kuo lėčiau širdis dirba - tuo kokybiškesnis tyrimas.

Kita vertus, geriau, jei pacientui tyrimas atliekamas gulint ligoninėje. Mat jei į veną suleidžiama nemaža dozė "kontrasto", t.y. fiziologinio tirpalo, žmogus po tyrimo turėtų bent valandą pagulėti, kad einant jam nepasidarytų blogai.

"Kad žmogui tyrimas duotų naudą, svarbu ir kas bus toliau. Kartais ateina žmogus ir prašo ištirti nuo galvos iki kojų. Padarai viską, išduoti nuotrauką su aprašu, o jis nuveža į kokį rajoną, kur daktarai žiūri, nesupranta ir atsiunčia atgal".

Tačiau KUL gydytojai skatinami mokytis skaityti atsakymus, įvertinti pakitimus, net aiškiai suformuluoti, ko jie tikisi siųsdami pacientą radiologams.

"Jei konkrečiai neparašyta, ko jie iš mūsų nori, nežinom, ko ieškoti, kaip padėti. Juk kompiuteryje daugybė programų", - pasakoja pokalbininkas.

Gelbsti visų sričių specialistams

Stebint vaizdus kompiuterinio tomografo monitoriuje negali atsistebėti jų informatyvumu.

"Galim viską diagnozuoti, - rodo radiologas kaukolės vaizdą. - Štai žmogus visą gyvenimą gydosi nuo sinusito, o problemą randame dantų šaknyje. Buvo atvejis, kai žmogus duso, o plaučių nuotrauka nieko nerodė. Paaiškėjo - plaučių arteriją užkimšęs auglys. Žmogui paisvaikščiojus skaudėdavo kojas - radom sukalkėjusią pilvo aortą. Chirurgams operuojant inkstą reikia žinoti, kaip funkcionuoja kitas, ar žmogus su juo vienu išgyvens. Jiems taip pat padedame. Galime žarnų sieneles matyti, vaikščioti po jas, esant ūmiam žarnų nepraeinamumui augliukus randam, tiksliai nurodom, kurioje jie vietoje, - demonstruoja. - Net ir auglio vidų galime įvertinti, išmatuodami jo tankį pasakyti, piktybinis jis ar ne, kaulų tankį matuojame. Randam bet kokį svetimkūnį. Kojų kraujagyslių tyrimas pakeičia nemalonų angiografinį tyrimą pro zondą, pacientai išvengia invazinių tyrimų".

Sveikata rūpinkis pats

Klausiamas, ar nekenkia pacientui jonizuojančiosios spinduliuotės apšvita, gydytojas I. Kniaževas rodo, kokioje aplinkoje nuolat dirba pats - tarp visą laiką ūžiančių įkaitusių aparatų.

"Man kenksmingiau žmones tirti nei jiems tirtis. O nieko man neatsitinka", - sako.

Kita vertus, jo manymu, nuolat kėpsodamas prie televizoriaus žmogus gauna daug didesnę apšvitą nei kartkartėmis persišviesdamas tomografu. Ir priduria, jog kas mėnesį tirtis tikrai nereikia.

Jis stebisi, kaip kartais pacientai tarsi nusivilia, jei aparatas neužfiksuoja jokios patologijos. "Kaip čia taip, daktare?" - klausia.

"Džiaugtis reikia, kad neranda", - šypsosi pokalbininkas ir aiškina, jog didžiausia žmonių problema, kuri ir atveda juos pas gydytojus, - judėjimo stoka.

"Žmogus tikisi, kad ligoninė pakeis jo kaulus ar sąnarius, o pats nieko dėl savęs nedaro. Daug valgo, nejuda, jaudinasi dėl niekų, guli ištisai žiūrėdamas televizorių, o paskui nori, kad daktarai padėtų. Pačiam dėl savęs reikia stengtis", - įtikinėja.

Pats laisvalaikį praleidžiantis prie dviračio ar motociklo vairo, sporto salėje, meistraudamas, fotografuodamas aktyvaus poilsio mėgėjas ir propaguotojas I. Kniaževas moko savo pacientus: "Nesvarbu, ką valgot, svarbu, ką po to darot. Jei po to judate - valgykite ką norite. Geriau valgyti dažniau po truputį - jei valgai retai, organizmas ima kaupti atsargas, nes žino, kad greitai negaus. Reklamos, kad riebalus sudegins prie kūno prijungti aparatai, - nesąmonė. Kol pats žmogus nejudės, jokie aparatai už jį to nepadarys".

Judėti reikia nuolat. Būna, kad metus nejudėjęs išvyksta į Alpes slidinėti. Grįžta "su plyšusiu menisku", nes keliai nebuvo įpratinti prie fizinio krūvio, raumenys atrofavęsi.

"Kai manęs klausia, ar padės sveikatai masažas, aš sakau, kad tikrai padės - masažuotojai, nes ji, fiziškai dirbdama, bus graži, sveika", - juokiasi pokalbininkas.

Genovaitė PRIVEDIENĖ