"Raudona mergelė, balta širdelė". Ar gali konkuruoti su viagra?

"Raudona mergelė, balta širdelė". Ar gali konkuruoti su viagra?

Paprastoji avietė (lot. Rubus idaeus) žydi birželio ir liepos mėnesiais. Vaisiai subręsta liepą arbarugpjūtį. Soduose auginamos kultūrinės aviečių veislės, tačiau vaistinei žaliavai geriau tinka laukinės. Kaip vaistinė žaliava renkami prinokę aviečių vaisiai, pirmamečių aviečių lapai, šakelės su uogomis, šaknys.

Pradžioje uogos gali būti apvytinamos saulėje, tada džiovinamos džiovykloje, paskleidus plonu sluoksniu, 50-60 laipsnių temperatūroje. Aviečių lapai skinami pasirinktinai, augalo neapnuoginant. Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 40-45 laipsnių temperatūroje.

Avietė yra vandens stichijos augalas, turi Veneros planetos energijos ir priklauso Vėžio, Skorpiono ir Žuvų ženklams. Aviečių šakelės taip pat saugo namus, kad į juos nebegrįžtų mirusiųjų vėlės. Maistui vartojamos avietės žadina meilės geismą, o aviečių lapai palengvina gimdymo skausmus.

Aviečių uogose yra 9-10 proc. sacharidų (gliukozė, fruktozė, sacharozė), organinių rūgščių (citrinų, salicilo, skruzdžių rūgštys ir kt.), eterinio aliejaus, rauginių medžiagų, mineralinių medžiagų, pektinų, ląstelienos, vitaminų C, PP, B1, B2, P, folio rūgšties, karotino, vario (jis veikia kaip antidepresantas), kalio druskų. Lapuose kaupiamų veikliųjų medžiagų sudėtis panaši.

Poveikis

Avietės pasižymi prakaito ir šlapimo išsiskyrimą skatinančiu, karščiavimą ir skausmą mažinančiu, antibakteriniu, priešuždegiminiu, kraujospūdį mažinančiu, sutraukiančiu poveikiu. Avietės šarmina kūno terpę, šalina iš kūno šlapimo rūgštį. Aviečių lapų arbata malšina mėnesinių sukeltus skausmus, mažina kraujavimą, tinka esant organų nusileidimui. Nėščiosioms rekomenduojama šią arbatą vartoti tris paskutinius nėštumo mėnesius. Aviečių sultys, sumaišytos su medumi, teigiamai veikia širdį. Aviečių šaknys vartojamos sąnarių gydymui, nuo maliarijos ir kraujavimo stabdymui, esant hemorojui.

Aviečių preparatai vartojami sergant peršalimu, gripu, angina. Dėl kaupiamų rauginių medžiagų pasižymi sutraukiančiomis ir vidurius kietinančiomis savybėmis ir todėl vartojama nuo viduriavimo ir dizenterijos.

Liaudies medicina avietės uogomis gydo mažakraujystę, aterosklerozę, hipertoniją, virškinamojo trakto ir odos (išbėrimai, spuogai, dermatitas) ligas.

Uogos turi daug purino bazių, todėl nerekomenduojama vartoti sergant podagra ar nefritu (inkstų uždegimu). Nevartoti nėštumo pradžioje.

Vartojimas

2 valgomieji šaukštai džiovintų aviečių uogų užpilami stikline verdančio vandens, palaikoma 15-20 minučių, kad prisitrauktų. Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, per valandą išgeriamos 2-3 stiklinės tokio užpilo ir atsigulama į lovą.

Sergant ūminiu sąnarių uždegimu reikia imti valgomąjį šaukštą džiovintų paprastosios avietės uogų, tiek pat didžiosios dilgėlės žolės ir pelkinės vingiorykštės žiedų. Šį mišinį užpilti 300 ml verdančio vandens. Palaikyti 20 min. ir dar 5 min. pavirti. Gerti po 1/2 stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.

Sąnarių arbata (pagal dr. I. I. Vetrovą): imame po šimtą gramų asiūklio žolės, aviečių šaknų, amalo, po 50 g bitkrėslės, dilgėlių lapų, viržių, margainio arba kukurūzų purkų, po 25 g saldymedžio, ciberžolės miltelių, beržų arba bruknių lapų. Tris valgomuosius šaukštus užpilti litru verdančio vandens, iškošti ir išgerti per keturis kartus 15 min. po valgio (nuo pusės metų iki dešimties mėnesių).

Patrikas Holfordas savo moksliniais tyrinėjimais įrodė, jog braškėse ir avietėse esantis cinkas didina tiek vyrų, tiek moterų seksualinį potraukį, todėl minėtasis autorius braškes ir avietes pavadino "meilės uogomis". Autorius rekomenduoja partneriams suvalgyti po saują minėtų uogų prieš romantišką vakarą. Po to, kai ši informacija pasirodė internete, smarkiai padidėjo tų uogų pirkimas prekybos centruose...

Šiuo metu renkami: aviečių uogos ir lapai ar šakelės su uogomis, apynių spurgai, auksinė šaknis, balinio ajero žolė, lakišius, gauromedis (ožkarožė), paprastosios kraujažolės žiedai ir žolė, bitkrėslė, pelynas, linažolė, trispalvė našlaitė, dirvinis asiūklis, geltonžiedis barkūnas, plaukuotosios sukatžolės lapai, takažolė, trilapio puplaiškio lapai, nasturtės, šaltpusnio lapai, smiltyninio šlamučio žiedynai, valerijonų šaknys, šermukšnio vaisiai, ievų uogos, paprastosios gervuogės uogos, paprastojo lazdyno lapai, pelkinio pūkelio, pelyno žolė, pelkinis gailis, kartusis, dėmėtasis ir mažasis rūgtis, vaistinės medetkos žiedai, paprastoji rykštenė; prieskoninių augalų žolė (ją galima rinkti visą vasarą): anyžiaus, baziliko, blakinės kalendros, čiobrelio, daržinio dašio, gelsvės, juozažolės, krapų, kvapiojo mairūno, rozmarino, melisos, peletrūno, petražolių, raudonėlio, šalavijo lapai ir žiedai.

Kitą antradienį skaitykite apie šalaviją ir gauromedį
Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder