Pasak skyriaus vedėjo, ilgamečio ligoninės gydytojo anesteziologo - reanimatologo Aleksandro Baranovo, žmonių, kuriems prireikia reanimacijos, kasmet vis daugiau.
"Pacientų gerokai padaugėjo dar ir dėl to, kad rajoninėse ligoninėse vykdant reformą buvo uždaryti reanimacijos skyriai, todėl visi sunkios būklės pacientai atgabenami pas mus. Skyriuje turime 25 lovas ir jos kasdien užimtos.
SRAUTAS. Pasak Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjo, gydytojo anesteziologo - reanimatologo Aleksandro Baranovo, žmonių, kuriems prireikia reanimacijos, kasmet vis daugiau. "Kartą skaičiavome, kad pas mus į skyrių per metus patenka tiek žmonių, kiek sudaro apie 2 proc. Klaipėdos miesto gyventojų".
Per dieną sulaukiame 10-15 pacientų, balansuojančių tarp gyvybės ir mirties. Mes teikiame skubią pagalbą tiems žmonėms, kuriems staiga sutrinka organizmo gyvybinės funkcijos.
Jas palaikyti galima tik specialia aparatūra bei intensyviu medikamentiniu gydymu, taip pat reikia skubiai atlikti specializuotus tyrimus ir atidžiai stebėti pacientų būklę", - sakė A. Baranovas.
Anot vedėjo, skyriuje reanimacinė pagalba teikiama tiems, kurie dėl įvairių priežasčių patyrė šoką, širdies ritmo sutrikimus, hipertenzinę krizę, širdies, inkstų, kepenų veiklos nepakankamumą, sunkias galvos smegenų traumas, nudegimus, apsinuodijimus, taip pat tiems, kuriems buvo atliktos sudėtingos operacijos ir po jų reikalinga intensyvi terapija.
Reanimacijai - pati moderniausia įranga
Reanimatologija - mokslas apie organizmo gyvybinių funkcijų išnykimo ir sugrąžinimo dėsnius, kritinių (terminalinių) būklių kilmę, eigą, kliniką, gydymą ir profilaktiką.
Gydytojai anesteziologai-reanimatologai, dirbantys reanimacijų skyriuose, operacinėse, esant reikalui ir galimybėms, gali taikyti tokius sudėtingus gydymo metodus kaip kontrapulsacija, ekstrakorporinė membraninė oksigenacija, įvairių parametrų dirbtinė plaučių ventiliacija, įvairūs hemodializės metodai. Tai svarbiausių gyvybinių organų - širdies, plaučių, inkstų - funkcijas pakeičiančios procedūros.
"Pacientams dėl įvairių ligų, pavyzdžiui, plaučių uždegimo, miokardo infarkto, insulto, sepsio, traumos, sunkios operacijos gali išsivystyti pavojingas kraujotakos, kvėpavimo, inkstų ir kitų organų nepakankamumas, kuris kartais baigiasi širdies sustojimu, kai pacientą prireikia gaivinti. Po to, kai įvyko klinikinė mirtis, skubiai suteikus pagalbą, ligonį dažnai dar galima atgaivinti", - sakė gydytoja L. Inčiūraitė.
Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos skyrius aprūpintas pačia moderniausia įranga, kokios tik gali prireikti paciento atgaivinimui ir gydymui.
Prie kiekvienos lovos yra ventiliacijos aparatai, pacientų gyvybinių funkcijų stebėjimo monitoriai, infuzinės švirkštinės pompos, parenterinio maitinimo pompos, kiekvienam tiekiamas deguonis, paruošti siurbliai sekreto pašalinimui.
Per minutę pasiekiami laringoskopai, elektriniai širdies defibriliatoriai, kardiostimuliatoriai, elektrokardiografai ir kita įranga. Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius turi galimybę visą parą naudotis ligoninės klinikinės diagnostikos, rentgenodiagnostikos skyrių, endoskopijos ir echoskopijos kabinetų teikiamomis paslaugomis, konsultuotis, esant reikalui, su įvairių specialybių gydytojais.
Pasak A, Baranovo, skyriuje šiemet yra pradėta renovacija - darbo vietų optimizavimas, siekiant dar patobulinti tiek personalo darbo, tiek pacientų gydymo sąlygas.
Kokybės standartas
Sunkios būklės pacientai visą parą prižiūrimi iš centrinio budėjimo pulto, kuriame budi gydytojų ir slaugytojų komanda.
"Išties pasiaukojamai dirba mūsų slaugytojos. Jos visą parą neatsitraukia nuo ligonio - stebi, prižiūri, leidžia vaistus, varto, prausia, maitina. Ne veltui užsienyje darbdaviams ieškant slaugytojų, vienas iš pageidavimų, kad ji būtų dirbusi reanimacijoje. Tai tarsi darbuotojo kokybės standartas, nes jos viską moka, yra perėjusios ugnį ir vandenį", - sakė L. Inčiūraitė.
Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje vyrauja ideali švara ir tvarka, oras gaivus ir kvepia tik vaistais. "Tai irgi mūsų darbštaus personalo nuopelnas, visi skyriaus kampai išblizginti. Vidutiniškai pas mus pacientai praleidžia 2,5 paros, bet kartais išguli ir savaitėmis, ir mėnesiais, kol atsistato gyvybinės funkcijos", - sakė gydytojai A. Baranovas ir L. Inčiūraitė. Daugelis šio skyriaus medikų reanimacijoje dirba ne po vieną dešimtmetį, ir neįsivaizduoja savęs be šio darbo, kuriam atiduoda visas jėgas, nes jų rankose pats brangiausias turtas - žmogaus gyvybė.
Viltis visada yra
Nors Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus darbuotojams kasdien tenka matyti prie mirties slenksčio atsidūrusius žmones, čia vyrauja gera atmosfera, medikai nevengia pajuokauti ir supranta vienas kitą iš žodžio ar net žvilgsnio.
"Kitaip ir būti negali. Juk tik trečdalis pas mus atvežamų pacientų pasisako, kas jam nutiko, o kitais atvejais reikia žaibiškai susiorientuoti, kokią pagalbą suteikti, kas žmogui yra, nes ir artimieji ne visada žino, kas nutiko. Dažnai ir artimųjų šalia nėra. Dirbame komandiniu principu, darniai ir greitai ", - sakė gydytoja L. Inčiūraitė. Į skyrių dažniausiai patenka suaugę žmonės, tačiau pasitaiko ir vaikų. Apie 80 proc. pacientų sudaro pensinio amžiaus ar socialiai remiami asmenys: neįgalūs žmonės, bedarbiai.
Kiekvieną pacientą stengiamasi gaivinti visais įmanomais būdais iki paskutinės akimirkos, bet kartais mirties nepavyksta išvengti.
"Prie mirties negalima priprasti, kiekvieno paciento išėjimas personalui didelė emocinė ir psichologinė trauma. Dažnai paciento artimieji mūsų klausia, ar jų artimas žmogus išgyvens ar kiek jam dar liko. Mes niekada neatimame vilties nei iš ligonio, nei iš jo artimųjų, nes kol žmogus gyvena, iš jo negalima atimti vilties. Kartais ir po didelių traumų, didelių bėdų, kai, regis, nebėra jokių šansų, žmonės sugeba išgyventi, juos pavyksta išplėšti iš mirties nagų", - sakė gydytoja L. Inčiūraitė. Anot jos, kiekvienas pacientas - tarsi vis nauja knyga - su savo istorija, gyvenimo būdu, ankstesnėmis ligomis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą