Rūkai? Pasitikrink, ar nesergi LOPL

Dėmesio centre

Šių metų lapkričio 17-ąją jau trečius metus iš eilės pasaulis mini Pasaulinę lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) dieną.

Klaipėdos ligoninės Pulmonologijos skyriaus vedėjas Arvydas Valavičius pasakoja, jog kasmet atkreipti dėmesį į šią ligą nuspręsta dėl to, jog ji kasmet atima daugelio žmonių gyvybes, mažina jų darbingumą, o gydymas pareikalauja milžiniškų finansinių resursų. Ja serga net iki 10 proc. suaugusiųjų.

LOPL - liga, pagal mirtingumą pasaulyje užimanti ketvirtą vietą - po širdies ligų, vėžio, insulto. Prognozuojama, - jei visuomenė nesusirūpins ir tendencija nekis, - kad 2020 m. ji bus įrašyta jau antra.

Galima išvengti

Gydytojas prisimena, jog dar prieš trejus metus galiojo tarptautinės rekomendacijos LOPL apibūdinti kaip neišgydomą ligą. Šiandien apibrėžimas kitas: tai liga, kurios galima išvengti ir kurią reikia gydyti. Keisti apibūdinimą privertė atsiradę nauji gana efektyvūs medikamentai, žymiai pagerinantys sergančiųjų gyvenimo kokybę.

Laiku diagnozavus šią ligą, anksčiau vadintą tiesiog chronišku bronchitu, galima išvengti ir invalidumo, ir ankstyvos mirties.

Gydytojas žino atvejų, kai metę rūkyti jauni vyrai, sirgę ankstyvos stadijos LOPL, atsikratė ir besikartojusio dusulio, ir kosulio.

Todėl itin svarbu, - pataria pulmonologas, - kad žmonės įprastų tikrintis plaučių funkciją - kaip tikrinasi kraujo spaudimą.

Rūkysi - nepasveiksi

Pagrindinė - net 90 proc. atvejų - LOPL sukelianti priežastis yra cigarečių rūkymas.

Padaugėjus rūkančių moterų ši plaučių liga, dar prieš dešimtmetį būdinga beveik vien vyrams, paplito ir tarp dailiosios lyties atstovių. Rūkanti, taip pat - deja - serganti LOPL moteris, ypač Vakaruose, jau nieko nebestebina.

Ligą, pasakoja A. Valavičius, sukelia ir vadinamasis pasyvus rūkymas, taip pat ilgas buvimas dulkėtose patalpose ir šalia dujinių viryklių.

Reikšmės turi ir paveldimumas - genetiškai sąlygotas polinkis sirgti bronchų ligomis arba - atvirkščiai - joms pasipriešinti.

"Jei rūkysi - niekada nepasveiksi", - primena 14 metų pulmonologo duoną valgantis medikas jau sergantiems rūkaliams.

Ligą provokuoti ir palaikyti padeda ir tai, kad bronchus dirgina ant jų patekusios mikrodalelės iš skrandžio ar nosies. Tuomet reikia kartu gydyti ir gastroezofaginį refliuksą ar sinusitą, slogą.

Kas ta spirometrija

Kosulys, skrepliavimas ir dusulys - pagrindiniai LOPL simptomai. Jei nors vienas jų yra - reikia skubėti pasitikrinti plaučių funkciją. Po šio tyrimo, atlikus ir kitus papildomus, bus nustatyta diagnozė. Plaučių funkcija tiriama spirometru. Paprastą spirometriją galima atlikti bet kuriame pirminės sveikatos priežiūros centre. Spirometras, anot pulmonologo, - būtinas prietaisas kiekvienam bendrosios praktikos gydytojui, kaip ir kraujospūdžio matuoklis. Būtina surasti lėšų šiems prietaisams įsigyti.

"Jei, atlikus spirometriją, plaučių funkcijos pakitimų nebus nustatyta, rekomenduočiau žmogui mesti rūkyti, - pataria A. Valavičius. - Jei žmogus skundžiasi kosuliu, dusuliu ar skrepliavimu, bet plaučių spirometriniai rodikliai normalūs, - užtenka mesti rūkyti, kas pusmetį tikrintis ir vartoti bronchus plečiančius vaistus. O jei yra ir simptomai, ir funkciniai sutrikimai - žmogų būtina dispanserizuoti, jis turi pasikonsultuoti su pulmonologu dėl diagnozės patikslinimo ir pradėti nuolatinį gydymąsi".

Rūkantiesiems gydytojas pataria plaučių funkciją pasitikrinti kasmet.

Vaistų nėra ko bijoti

LOPL Lietuvoje gydoma lygiai taip pat kaip visame pasaulyje, - pasakoja gydytojas. Vieniems pacientams užtenka simptominių, t. y bronchus plečiančių vaistų, kitiems, sunkesnėmis stadijomis sergantiems ligoniams skiriami hormoniniai inhaliaciniai, mažinantys bronchų uždegimą, medikamentai. Tretiems prireikia kombinacinių vaistų - juose yra ir bronchus plečiančių, ir uždegimą mažinančių komponentų.

Gydytojas tikina, kad žmonės nepagrįstai baiminasi vaistų, kurių sudėtyje yra hormonų. Jų iš tikrųjų medikamente yra labai nedaug, o pašalinis jų poveikis pasireiškiantis tik vienetams. Maža to - vaistai įpurškiami tiesiai į plaučius ir viso organizmo neveikia.

Jei žmogus nesigydė ir leido ligai progresuoti, griebiamasi paskutinės priemonės - operacijos metu sumažinamas plaučių tūris pašalinant iš jų negyvas ląsteles. Tuomet išsiplečia dar veiklūs bronchai ir ligonio savijauta pagerėja.

Ne vėžys ir ne astma

Obstrukcinė plaučių liga - ne vėžys ir ne astma. Klaidinga, sako A. Valavičius, yra nuomonė, esą LOPL būtinai sukelia vėžį. Šias ligas sieja viena - kad pagrindinė jų priežastis yra rūkymas. Tarp sergančiųjų LOPL vėžys esąs dažnesnis tik todėl, kad ligoniai nemeta rūkyti.

O nuomonė, kad LOPL pavojingesnė už astmą, esanti teisinga. Sergantieji astma, bijodami priepuolių, nuolat vartoja vaistus, todėl savo būklę radikaliai pagerina ir priepuolių išvengia.

LOPL, kitaip nei astma, yra klastinga liga. Mat žmogus metų metais gali sirgti ir to nežinoti. "Tai kas, kad aš pakosčiu?" - būna, naiviai klausia gydytojo drūti vyrai, manantys, jog jų kosulys ar krenkštimas, skrepliavimas yra "nekaltas" rūkymo palydovas. Tačiau plaučių funkcijos ištyrimas parodo progresuojant grėsmingą ir mirtiną ligą.

LOPL, žmogui nieko blogo neįtariant, progresuoja 10 - 20 metų. Pacientai į gydytoją dažnai kreipiasi tik pradėję dusti, pajutę, jog nepajėgia atlikti įprasto fizinio darbo. Tai charakterizuoja jau toli pažengusią ligos stadiją.

Rytoj, lapkričio 17-ąją, nuo 13 iki 17 val. Klaipėdos miesto pirminės sveikatos priežiūros centre (vadinamojoje 3-iojoje poliklinikoje) visiems apsilankiusiems bus nemokamai atliekama plaučių spirometrija. Ypač laukiami rūkaliai ir tie, kuriems šis tyrimas niekada nebuvo darytas.

Genovaitė PRIVEDIENĖ