Mažai valstybių pakankamai dėmesio skiria pirminei sveikatos priežiūrai (PSP), ligų profilaktikai, didindami siauresnių specializacijų gydytojų kiekį, didžiausias lėšas investuodami ligų gydymui, o ne profilaktikai. Ne išimtis ir Lietuva. Didėjantis siauros specializacijos gydytojų skaičius tiesiogiai susijęs su augančiomis išlaidomis sveikatos priežiūrai, nors nenustatytas ryšys su gerėjančiais pagrindiniais gyventojų sveikatos rodikliais. Gyventojų sveikatos rodiklių gerėjimui turi šeimos gydytojų prieinamumo gerinimas. Kuo daugiau problemų išsprendžiama pirminiame sveikatos priežiūros lygyje, tuo visuomenės sveikatos rodikliai geresni.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Sveikatos tyrimų instituto mokslininkių Mindaugo Dūdonio, Irenos Misevičienės, Idos Liseckienės ir kt. 2012 tyrime, „Lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikos priemonių, taikomų pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, prieinamumas Lietuvos gyventojams“ išsiaiškinta: kiek šiuo metu šeimos gydytojas bendrauja su pacientais apie LNL rizikos veiksnius, ar pataria koreguoti savo įpročius, gyvenseną. Tai svarbus tyrimas, kuris suteikia galimybę vertinti šeimos gydytojų aktyvumą ligų profilaktikoje. Tai lyg atsvaros taškas, pasirinktas ieškant būdų, kaip mažinti sergamumą LNL, bei mirštamumą nuo jų.
Apklausiant pacientus apie jiems suteiktą informaciją ir šeimos gydytojo patarimus, paaiškėjo, kad pacientai nurodo, kad gauna informaciją ir patarimus rečiau nei tai nurodo patys gydytojai.
„Beveik su kas trečiu pacientu gydytojai dažnai pasikalba apie mitybą, antsvorio, padidėjusio arterinio kraujospūdžio kontrolę, tačiau tik kas ketvirtas-penktas pacientas nurodė, kad gydytojai su jais kalbasi apie rūkymo ir alkoholio kontrolę.“ Todėl nenuostabu, kad daugiau vyrų, nei moterų nurodė, kad su jais gydytojai kalba apie rūkymą ir alkoholį. Tokius duomenis galima sieti su didesniu rūkymo ir alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimu vyrų tarpe. „61,3 proc. asmenų, kuriems nustatomas padidintas arterinis kraujo spaudimas, dažnai gauna rekomendacijas kaip jį reguliuoti, o vos pusei asmenų, kuriems nustatomi kiti rizikos veiksniai, suteikiama reikalinga sveikatos informacija. Apie LNL rizikos veiksnius dažniau gydytojai kalbasi su vyresnio amžiaus, žemesnio išsilavinimo, gyvenančiais miesteliuose ir kaimuose bei blogiau savo sveikatą vertinančiais pacientais.“
„Tyrimo duomenimis, kas trečias pacientas teigė, kad šeimos gydytojai su jais dažnai kalbėjo apie mitybą antsvorio, padidinto AKS kontrolę ir kas penktas nurodė, kad gydytojai teikė informaciją apie fizinio krūvio poveikį bei rūkymo ir alkoholio žalą sveikatai. Tik pusei pacientų turinčių žalingus įpročius gydytojai rekomendavo pakeisti gyvenseną.“ Daugiausia gydytojai dėmesio skiria rizikos grupėms arba tik išsiaiškinus apie žalingos gyvensenos įpročius, nors beveik pusei pacientų apie tai nekalbama. Pirminės prevencijos taikymas kol žmogus dar sveikas, pasitaikydavo dar rečiau.
Iš tyrimo paaiškėjo, kad šeimos gydytojai nėra pakankamai aktyvūs, propaguodami ir skatindami pacientus laikytis sveikos gyvensenos įpročių. Nepriklausomai nuo to ar asmenys turi rizikos veiksnius ar ne, su visais pacientais reiktų kalbėti apie sveiką gyvenseną.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą