Problema
Lietuvoje sekso, regis, kaip tarybiniais laikais, nėra. Nes nėra specialistų, kurie viešosiose įstaigose teiktų nemokamas paslaugas, susijusias su seksualinių sutrikimų gydymu.
Pacientai, pajutę, jog be seksologo ar seksopatologo paslaugų neapsieis, veltui ieškos specialistų, galinčių jam padėti už dyką.
Uostamiestyje seksologą jie suras tik privačiuose medicinos centruose. Čia paslaugą teikia urologai ir dermatovenerologai, įgiję ir seksologo specializaciją. Už konsultaciją reikės sumokėti 70-80 litų.
Seksopatologo paslaugos neįtrauktos ir į teritorinių ligonių kasų tinklalapiuose skelbiamus eilių pas specialistus sąrašus. Logiška, nes Lietuvoje neišduodamos šios srities specialistų licencijos, o ligonių kasos už seksologo paslaugą nemoka.
Teisę teikti seksualinės medicinos paslaugas gali bet kurios srities specialistas, išklausęs kursus ir gavęs tai liudijantį "popieriuką".
Pacientams tenka kreiptis į privačias įstaigas ir už konsultaciją, kuri nežinia ar bus naudinga, nes neaiški sutrikimo priežastis, mokėti iš savo kišenės.
Neturtingi - už borto
Dermatologas-seksologas Pragiedrulis Velička sako, jog Vokietijoje bei Danijoje seksualinės medicinos specialisto paslaugas apmoka valstybė.
Šis modelis, jo nuomone, geresnis, nes tai, jog šių paslaugų neapmoka ligonių kasos, daro jas neprieinamas mažas pajamas turintiems žmonėms - studentams, pensininkams.
O būtent šių visuomenės sluoksnių žmonėms seksualinės sveikatos problemos aktualiausios. Sumokėti už jas ne visi išgali.
Kita vertus, daugelis žmonių, net turėdami problemų ir norėdami jas spręsti, nežino, į ką kreiptis. Todėl pasitaiko, kad seksualiniai sutrikimai niekam nepatikimi.
Kad seksologo paslaugos visgi populiarios, gydytojas įsitikino dirbdamas Klaipėdos apskrities ligoninės ambulatorijoje. Čia kreipdavosi nemažai pacientų iš rajonų, kuriems ši paslauga buvo reikalinga. Jie sumokėdavę simbolinį mokestį ir šią paslaugą gaudavę.
Dabar, kreipęsi į privačius centrus, žmonės piktinasi, kodėl jie turi už seksologo konsultaciją mokėti. "Bet juk ne aš turėčiau jiems tai aiškinti", - sako specialistas.
Priežastys - ir somatinės ligos
Dažniausios seksualinių problemų priežastys, P. Veličkos nuomone, slypi žmogaus psichikoje bei - rečiau - somatinėse ligose.
"Kartais žmogus kreipiasi dėl seksualinių sutrikimų, o besikalbant pasirodo, jog to priežastis - lytinių organų uždegimas ir pan.", - sakė jis.
Psichikos ligonių vartojami trankviliantai, gydantys sielą, smogia kitu lazdos galu - slopina lytinę sferą. Šiems padėti sunkiausia.
Tačiau, pavyzdžiui, urologas, turįs "popieriuką", leidžiantį teikti seksualinės medicinos paslaugą, patikrinęs vyriškio prostatą, pasiūlo operaciją arba išrašo vaistų. Jei sutrikusi ir seksualinė funkcija - seksualinės psichoterapijos jis nesuteiks.
"Jis neturi kada kalbėtis. O pacientui, kad jam padėtum, būtina išsikalbėti", - paaiškino P. Velička. Štai tuomet pacientui pagelbėtų seksologas.
Tenka klaidžioti
Lietuvoje seksualinės medicinos draugija įsteigta tik 2007 metais.
Šios draugijos pirmininkas Henrikas Ramonas "Vakarų ekspresui" sakė, jog esama Lietuvoje padėtis, jo manymu, normali, nes seksologo licencijų nėra visame pasaulyje. Seksualines problemas koreguoja įvairių sričių gydytojai - net kardiologai, endokrinologai ir kiti.
"Nėra seksologo specialybės, yra gydytojų ratas, turįs gilesnį supratimą apie tai", - paaiškino pokalbininkas.
Žinia, jis pripažįsta, jog situacija pacientui nėra labai palanki: kadangi ne kiekvienas gydytojas gali padėti išspręsti seksualinę problemą, žmogui tenka paklaidžioti, kol jis pagaliau pakliūva pas tą sritį išmanantį specialistą.
Tačiau triukšmo kelti dėl to, įsitikinęs jis, nereikia, nes taip yra visame pasaulyje. Juk reikalingą informaciją anksčiau ar vėliau pacientas gauna.
Nemokėsi - nepadės
Tai, kad seksologo paslaugos mokamos, H. Ramono požiūriu, esą normalu.
"Turi būti mokamos, kitaip nebus efekto, gydymo metodas neveiks", - sakė jis.
Paklaustas, ar tai nereiškia, kad neveikia ir bet kokia veltui atlikta medicinos paslauga, H. Ramonas nesutiko - tai esą itin reikšminga būtent šiai subtiliai sričiai. Tai esąs psichologinis gydymo aspektas.
P. Veličkos nuomone, šį medikų požiūrį apsprendžia tai, kad dirbti privačiuose centruose ir gauti gerus pinigus jiems patogu. Negi žvelgiant iš dramblio kaulo bokšto suprasi vargingo pensininko ar studento problemas?
Genovaitė PRIVEDIENĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą