Sergančiųjų Alzhaimerio liga padaugėjo 87 procentais

Nepaisant to, specialistai tvirtina, kad ir šie skaičiai neatspindi realios situacijos

Lietuvoje smarkiai padaugėjo sergančiųjų Alzhaimerio liga: per pastaruosius ketverius metus - net 87 procentais. Tokią statistiką paskelbė Valstybinis psichikos sveikatos centras.

Nors tai labai didelis šuolis, centro direktorė Onutė Davidonienė tvirtina, jog šie skaičiai realios padėties neatspindi - sergančiųjų Alzhaimerio liga turėtų būti dar daugiau.

Pagerėjo diagnostika

1999 metais Lietuvoje Alzhaimerio liga buvo diagnozuota 311 gyventojų. Kasmet matyti, kaip sergančiųjų daugėjo: 2000-aisiais jų jau buvo 381, 2001-aisiais - 540. Šiuo metu medikų akiratyje yra 580 pacientų, kuriems nustatyta ši liga.

Tačiau Valstybinio psichikos sveikatos centro vadovė O. Davidonienė pabrėžia, jog tai anaiptol nereiškia, kad Lietuvos žmonės staiga pradėjo masiškai sirgti. Paaiškinimas paprastas - šalyje pagerėjo Alzhaimerio ligos diagnostikos sistema.

O. Davidonienė priminė, kad 2000 metais sveikatos apsaugos ministro įsakymu Lietuvoje buvo įkurti penki Alzhaimerio centrai. Natūralu, sako direktorė, kad centrams pradėjus veikti pagerėjo šios ligos diagnostika ir sergančiųjų ėmė daugėti.

Vis dėlto Alzhaimerio ligos diagnostikos sistema Lietuvoje dar nėra pakankamai išplėtota, teigia O. Davidonienė.

"Žvelgiant į kitas pasaulio šalis, akivaizdu, kad pas mus sergančiųjų turėtų būti gerokai daugiau. Tiesiog daliai žmonių liga dar nenustatyta, tad iki tikrojo skaičiaus mums dar toloka. Ateityje sergančiųjų tikrai daugės", - prognozuoja O. Davidonienė.

Anot direktorės, sergantieji Alzhaimerio liga turėtų sudaryti beveik 1 procentą visų Lietuvos gyventojų.

"Jei pažiūrėtume į statistiką, didžiojoje psichiatrijoje Lietuva nuo kitų pasaulio šalių pernelyg nesiskiria", - kalbėjo O. Davidonienė.

Liga greitai progresuoja

Alzhaimerio liga serga seni žmonės.

Nutrūkus ryšiams tarp smegenų žievės ląstelių neuronų, prasideda jų irimas. Jo atstatyti neįmanoma, tačiau galima šiek tiek sustabdyti.

Atrofuojantis smegenims, sutrinka atmintis. Sergantysis nebeatpažįsta artimųjų ar daiktų, nebesugeba rašyti arba jo rašysena pasikeičia. Sutrinka kalba. Žmogui darosi sunku gyventi savarankiškai.

Pasak Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro Olego Dutovo, daugiausia Alzhaimerio liga suserga vyresni nei 65 metų žmonės. Dažniau - moterys. Nustatyta, kad ja rečiau serga išsilavinę žmonės, dirbę aktyvų protinį darbą.

Gydytojas pabrėžė, kad labai svarbu Alzhaimerio ligą kuo greičiau įtarti ir nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes liga gana greitai progresuoja. Paprastai į medikus kreipiamasi tik tada, kai liga jau būna gerokai įsisenėjusi.

"Įsivaizduokite sniego kamuolį, kuris nuo kalno rieda žemyn. Štai kas būna, jei liga negydoma", - palygino O. Dutovas.

Neatmena elementariausių dalykų

O. Dutovas pasakojo, kad kilus įtarimui atmintį galima patikrinti ir namų sąlygomis. Pavyzdžiui, siūlo gydytojas, galima padaryti nedidelį testą - paklausti, kokie dabar metai, mėnuo, savaitės diena; kokioje valstybėje, mieste gyvename. Galima paprašyti pakartoti keletą jūsų pasakytų žodžių, paprašyti užrašyti kokį nors sakinį. Arba paimti popieriaus lapą su užrašu "Užmerk akis" ir jį parodžius, paprašyti perskaityti ir padaryti tai, ko prašoma.

Anot gydytojo, tai atrodo elementaru, tačiau sergantiesiems Alzhaimerio liga būdinga neatsiminti net ir elementariausių dalykų.

Pavyzdžiui, atėjęs į kambarį, jis gali nebesusigaudyti, kur yra; pamatęs kokį nors daiktą, neatsiminti, kaip jis vadinasi, kam reikalingas ir pan.

Reikalinga ypatinga priežiūra

Klaipėdos miesto globos namuose šiuo metu prižiūrimi 82 seneliai. Tarp jų - viena garbaus amžiaus klaipėdietė, serganti Alzhaimerio liga.

Šios senutės priežiūra, anot įstaigos darbuotojų, sudėtingesnė nei kitų senolių. Ją būtina nuolat stebėti, socialinės darbuotojos stengiasi dažniau užeiti į jos kambarį. Kieme senutės irgi negalima palikti vienos. Pasak socialinės darbuotojos Rūtos Martinaitytės, kur nors nuėjusi, kelio atgal gali nerasti. Jau buvo pasiklydusi globos namų pastate - darbuotojoms teko ieškoti.

"Kambaryje irgi reikia parodyti, kur lovelė, kėdė, spinta. Kai duodi tabletę, turi pasakyti, kad ją reikia paimti į burną, - kitaip gali nesuvokti, ką daryti", - pasakojo R. Martinaitytė.

Anot darbuotojos, močiutė labai jautri, dėl savo ligos labai išgyvena - matyti, kad kenčia, negalėdama pati savimi pasirūpinti.

Vaistai - brangūs

Pasak gydytojo O. Dutovo, Lietuvoje Alzhaimerio ligos diagnostika vis dar yra nepakankama, nes trūksta lėšų reikalingai diagnostikos įrangai įsigyti.

Gydytojo teigimu, Alzhaimerio ligą gana sunku atskirti nuo kraujagyslinės demencijos.

"Pagrindinis skirtumas - Alzhaimerio liga nuolat progresuoja. O kalbant apie kitas demencijas, paciento būklė gali ir staiga pagerėti", - pasakojo O. Dutovas.

Supažindindamas bendrosios praktikos gydytojus su pagrindiniais Alzhaimerio ligos diagnoztikos principais, O. Dutovas neseniai vedė specialias paskaitas Žemaitijos pirminės sveikatos priežiūros centruose.

Deja, vaistai, skirti Alzhaimerio ligai gydyti, anot gydytojo, kainuoja brangiai.

Giedrė PETKEVIČIŪTĖ