Pernai daugiausiai klaipėdiečių mirė nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų ir plaučių vėžio. Iš viso 2002 metais Klaipėdoje mirė 1 799 žmonės. Išsamiau apie uostamiesčio gyventojų mirčių priežastis, ligų, nuo kurių žmonės mirė, rizikos veiksnius teiravomės Klaipėdos Visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos programų ir analizės skyriaus vedėjos Ramintos Mitkuvienės.
Daugumą pernai pernai mirusiųjų klaipėdiečių sudarė vyrai (55 proc.). 60 procentų mirusiųjų buvo vyresni nei 65 metų. Pagrindinė mirčių priežastis buvo širdies ir kraujagyslių sistemos ligos - nuo jų mirė 47 procentai uostamiesčio gyventojų.
"Visi svarbiausieji rizikos veiksniai, skatinantys naujų širdies ir kraujagyslių sistemos ligų atsiradimą ar jų paūmėjimą, yra susiję su žmogaus gyvenimo būdu - tai rūkymas, netinkama mityba, nesaikingas alkoholio vartojimas ir fizinio aktyvumo stoka", - sakė R. Mitkuvienė.
Širdies ir kraujagyslių sistemos ligų grupėje dažniausios mirčių priežastys - lėtinės išeminės širdies ligos. Jos sudarė 41 procentą nuo visų mirties atvejų dėl kraujotakos sistemos ligų. Šioje ligų grupėje mirtingumas nuo smegenų infarkto buvo 15 procentų, ūmaus miokardo infarkto - 8 proc., kardiomiopatijos - 7 proc.
Klaipėdos mieste, kaip ir visoje šalyje nuolat auga mirtingumas nuo piktybinių navikų. Vėžys - antroji dažniausiai pasitaikanti klaipėdiečių mirties priežastis po širdies ir kraujagyslių ligų. Iš pernai mirusiųjų klaipėdiečių net 25 proc. mirė nuo piktybinių navikų. "Mirtingumas nuo vėžio didėja dėl medicininės priežiūros trūkumų, tai yra vėlyvos ligų diagnostikos. Be to, patys gyventojai retai profilaktiškai tikrinasi sveikatą. Į gydytojus kreipiamasi vėlai, todėl daugiau susirgimų piktybiniais navikais diagnozuojama sunkesnėse stadijose", - teigė R. Mitkuvienė.
Nuo plaučių vėžio pernai mirė daugiausia klaipėdiečių. Antroje vietoje pagal mirtingumą - skrandžio, trečioje - krūties vėžys. 2002 - aisiais metais lyginant su 2001 metais, padaugėjo mirčių nuo plaučių, skrandžio, storosios žarnos ir prostatos vėžio. Šiek tiek sumažėjo mirtingumas nuo krūties vėžio.
Vyrai dažniau miršta nuo plaučių, skrandžio ir priešinės liaukos vėžio. Moterys - nuo krūties, storosios žarnos, kiaušidžių, skrandžio ir gimdos kaklelio vėžio.
Mirties priežasčių struktūroje nelaimingi atsitikimai ir traumos užima trečiąją vietą po širdies kraujagyslių ligų bei piktybinių navikų - nuo įvairių išorinių priežasčių pernai mirė 14 procentų Klaipėdos gyventojų. Lietuvos sveikatos programoje minima, kad nelaimingus atsitikimus, apsinuodijimus ir traumas pagrįstai galima vadinti Lietuvos nacionaline nelaime. Mirtingumas nuo jų, palyginti su kitomis Europos šalimis, yra labai didelis ir toliau sparčiai auga.
Mirtingumas dėl traumų ir apsinuodijimų Klaipėdos mieste yra mažesnis nei respublikos vidurkis. "Tačiau žymiai blogesni mūsų šalies nei Vakarų Europos valstybių išgyvenamumo po traumų rodikliai liudija apie nepakankamai efektyvią medicinos pagalbos nukentėjusiesiems nuo traumų sistemą", - teigė R. Mitkuvienė.
2002 metais, lyginant su 2001-aisiais, Klaipėdoje padaugėjo mirčių dėl apsinuodijimų ir nelaimingų atsitikimų, susijusių su kelių įvykiais, o mirtingumas nuo žmogžudysčių ir savižudybių buvo mažesnis.
Pernai Klaipėdos mieste nusižudė 60 žmonių. (2001 m. buvo 63, 2000 m. - 66 savižudybių atvejai). Daugiausia žmonių nusižudė pasikariant (92 proc.), 7 procentai nusižudžiusiųjų krito iš aukščio, vienas žmogus nusidūrė. Beveik pusė žmonių, pasitraukusių iš gyvenimo savo noru buvo 45 - 64 metų amžiaus, 38 procentai - nuo 15 iki 44 metų. 14 procentų savižudžių buvo vyresni nei 65 metų. Vyrai savo noru pasitraukti iš gyvenimo ryžtasi kur kas dažniau nei moterys - net 80 procentų pernai nusižudžiusių klaipėdiečių sudarė vyrai.
Pasak R. Mitkuvienės, vienas pagrindinių savižudybių rizikos veiksnių - psichikos ligos. Ne mažiau svarbūs rizikos veiksniai - alkoholizmas, socialinis - ekonominis nestabilumas, stresai, prasti socialiniai santykiai, praradimai, izoliavimasis nuo visuomenės, taip pat genetinis faktorius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą