Skausmas neįtrauktas į būtinosios pagalbos indikacijų sąrašą

Skausmo medicina

Kretingiškis rankos dilgčiojimą kentė kone mėnesį, kol pateko pas gydytoją reumatologą. Šis apžiūrėjęs pacientą, tačiau neatlikęs jokių tyrimų, nustatė neurologinio pobūdžio uždegimą.

Tad pacientas buvo nukreiptas neurologo konsultacijai. Pastarasis pacientui ėmė įtarinėti baisius dalykus. Gydytojas garsiai samprotavo: o gal ranką stipriai skauda dėl to, kad kuriame nors iš vidaus organų yra susiformavusios metastazės.

Kiek pasvarstęs, neurologas skyrė gydymą nuo nervų, sykiu išrašė skausmą malšinančių vaistų.

Pacientui buvo pasakyta pasirodyti po keletos savaičių. "Jeigu skausmas nepraeis, tuokart ir spręsime, kokių priemonių imtis", - ligoniui aiškino medikas.

Tačiau neatmetama versija, jog pacientui po dviejų savaičių bus atsakyta: "Liga progresavo, reikėjo kreiptis anksčiau."

Ūmus ir lėtinis skausmas

Nebeiškentęs skausmo žmogus kreipėsi į skausmo medicinos specialistą. Šis rado skausmo priežastį.

"Vakarų ekspreso" kalbintas Klaipėdos ligoninės Skausmo gydymo skyriaus vedėjas Albertas Albertjanas akcentavo, kad lėtinį skausmą, kaip ir ligą, būtina diagnozuoti.

"Skausmo malšinimo galimybės - neribotos, - aiškino specialistas. Tačiau norint jas įgyvendinti, reikia, jog šiai medicinos sričiai būtų skiriamas pakankamas valstybės finansavimas."

Skausmas būna ūmus ir lėtinis. Pasak A. Albertjano, ūmų arba simptominį skausmą, kuris, pavyzdžiui, atsiranda patyrus traumą, lengva išgydyti. Tuo tarpu esant lėtiniam skausmui, pacientai pirmiausia turi būti visapusiškai ištiriami. Specialistas akcentavo, kad gydymo taktika pasirenkama tik tuomet, kai nustatoma, kas žmogui sukelia skausmą.

Kad sužinoti, kodėl skauda, gana dažnai prireikia atlikti brangius tyrimus. Bėda ta, kad už juos, pagal Sveikatos apsaugos ministerijos galiojančius normatyvus, turi susimokėti pats pacientas.

"Nepaisant, jog žmogui nuo lėtinio skausmo gali pakrikti protas, tokia būklė nėra įtrauka į būtinosios medicinos pagalbos indikacijų sąrašą, - situaciją komentavo gydytojas. - Dar viena problema - vaistai. Ligoniams, dėl lėtinių ligų kenčiantiems skausmą, nekompensuojami naujausios kartos medikamentai."

Beje, už preparatus, efektyviai malšinančius skausmą, sykiu nesukeliančius pašalinio poveikio, tenka mokėti net onkologiniams ligoniams.

Lietuvoje skausmo medicina yra jauna sritis, todėl įvairių sričių gydytojai nesureikšmina fakto, jog skausmą, kuris yra vienas iš lėtinių ligų simptomų, būtina gydyti.

Mat lėtinis skausmas malšinamas ne tik įvairiais analgetikais, bet ir atliekant sudėtingas intervencines procedūras.

Lietuvoje pirmoji skausmo klinika atidaryta prieš dešimt metų. Dabar jų yra net trys - Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

"Europa prieš skausmą"

Pasak A. Albertjano, gerai tai, jog Lietuvoje, kaip ir visose Europos šalyse, jau tampa tradicija kasmet spalio mėnesį vykstanti akcija "Europa prieš skausmą". Jos metu skleidžiama informacija apie lėtinį skausmą, organizuojamos labdaros akcijos pacientams, vyksta susitikimai su visuomene, rengiamos konferencijos medikams.

Šiemet minint Pasaulinę sveikatos dieną Ženevoje buvo priimta deklaracija, reiškianti, jog skausmo malšinimas turi būti pripažintas žmogaus teise, leidžiančia jam gyventi be skausmo. Šiame procese aktyviai dalyvauja ir Lietuvos skausmo draugija (LSD). LSD įkurta 1998 m. Ji veikia kaip visuomeninė organizacija, vienijanti įvairių sričių gydytojus bei slaugos specialistus.

Jūratė MAZAJEVA