Sportas nuo ligų neapsaugo

Medikų požiūris

Sportininkams gana dažnai prireikia medikų pagalbos. Traumos ar sutrenkimai ne retai iš rikiuotės išveda net pačius ištvermingiausius.

2003 metai neišsiskyrė nei traumų, nei sužalojimų gausa. Anot Klaipėdos miesto sporto medicinos centro vyriausiosios gydytojos Sigitos Kibildienės, praėjusiais metais centre buvo užregistruoti 593 sportininkai. Šis skaičius, anot gydytojos, neviršija kelių pastarųjų metų vidurkio - vidutiniškai per metus į centrą kreipiasi 600 sportininkų.

Populiariausių sporto šakų - krepšinio ir futbolo - komandų gydytojai praėjusius metus vadino "sveikais" metais.

Didžiausia bėda - traumos

Pasak S. Kibildienės, šiemet centre užregistruoti tik du peršalimo atvejai, likę sportininkai kreipėsi dėl traumų.

"Daugiausia nusiskundimų sulaukėme iš lengvaatlečių, krepšininkų ir futbolininkų. Pagrindinės traumos - tai raiščių patempimas, menisko, achilo sausgyslių pažeidimai. Dėl stuburo sutrikimų kreipiasi sunkiaatlečiai bei irkluotojai. Ypač sudėtingos buvo regbininkų traumos. Jų susidūrimai baigdavosi ir kaulų lūžiais", - teigė S. Kibildienė.

Anot gydytojos, sportininkai dažnai pavėluotai skundžiasi dėl lėtinės mikrotraumatizacijos, kuri atsiranda dėvint prastą avalynę ar dažnai neteisingai atliekant judesius. Lėtinės traumos pasižymi silpnu skausmu ir yra sunkiai bei ilgai gydomos. Medikės teigimu, sportininkai į gydytojus kreipiasi tik tada, kai skausmas tampa nebepakenčiamas.

Išvengta rimtų sužeidimų

Anot Klaipėdos futbolo klubo "Atlantas" gydytojo Sigito Ūselio, šie metai miesto futbolininkams buvo gana sėkmingi. Pavyko išvengti rimtų sužalojimų, žaidėjus persekiojo tik nedideli sužeidimai. Pasak S. Ūselio, daugiausiai traumų buvo sezono pradžioje, kuomet žaidėjų organizmas dar nebuvo pripratęs prie padidėjusių krūvių.

"Daugelis traumų nebuvo labai rimtos. Tačiau buvo ir sunkiai susižeidusių futbolininkų, kurie sportuoti galės tik dabar, po naujųjų metų", - pripažino S. Ūselis.

Kalbėdamas apie traumų pobūdį bei pavojų, gydytojas pažymėjo, kad pavojingiausi yra kaulų lūžiai, mat šie sužeidimai gyja lėtai ir sunkiai. Futbolininkai dažnai pasitempia raiščius bei raumenis. Anot mediko, daug ką lemia sugebėjimas greitai atstatyti prarastas jėgas. Pervargęs organizmas kur kas dažniau neatlaiko krūvio.

Panašiai apie praėjusius metus kalbėjo ir Klaipėdos "Neptūno" gydytojas Aleksandras Bogdanovas. Anot mediko, ramius metus aptemdė tik rimta Audriaus Mineikio trauma, o likę krepšininkai skundėsi dėl lengvų sumušimų ar patempimų.

Abu gydytojai vieningai teigė, kad žaidėjai dažniausiai susižeidžia atsitiktinai, po susistumdymo aikštėje ar nesėkmingo nusileidimo. S. Ūselis pastebėjo, kad aukštos kvalifikacijos sportininkai kur kas rečiau patiria traumas. Tiesa, būna ir taip, kad neseniai į aukštesnį lygį perėjusių sportininkų raumenys neatlaiko krūvių, ko pasekoje atsiranda sveikatos sutrikimų.

Sportas nuo ligų neapsaugo

Kalbėdami apie atsparumą ligoms, S. Ūselis ir A. Bogdanovas pažymėjo, jog tiek krepšininkai, tiek futbolininkai serga retai. Tiesa, medikai pabrėžė, kad tai lemia ne tik sportas.

"Gerai išvystytas raumenynas turi įtakos sveikatai. Bet yra ir kitų priemonių išvengti ligų. Prieš sezoną mes paskiepijome visus komandos narius, tad prasidėjus gripo epidemijai, susirgo tik vienas krepšininkas iš penkiolikos", - teigė A. Bogdanovas. Kolegos nuomonei pritarė ir S. Ūselis, pripažindamas vitaminų ir vaistų svarbą.

Tačiau sporto medicinos centro vyr. gydytoja S. Kibildienė apie sportininkų atsparumą ligoms pateikė ir priešingų faktų. Gydytojos duomenimis, dabartinių sportininkų sveikata nėra ideali. Anot jos, sporto mokyklose sportuojantys vaikai dažnai turi stuburo ar regėjimo sutrikimų.

Kalbėdama apie profesionalius sportininkus, S. Kibildienė apgailestavo, kad dažnai profesionalai neįvertina savo pajėgumo. Per dideli krūviai nualina organizmą ir jie lengvai suserga bet kokia virusine liga. Tačiau medikė pripažino, kad reguliariai sportuojant bei neviršijant savo galimybių ribos galima sustiprinti imuninę sistemą.

Svarbu kreiptis laiku

Sporto medicinos centro vyr. gydytoja akcentavo reabilitacinio periodo svarbą. Patyrę rimtus sužeidimus sportininkai turi treniruotis bei rungtyniauti tik su įtvarais, vengti didelių krūvių.

"Žaidėjui, patyrus traumą, reikia kuo skubiau kreiptis į medikus. Sužeidimus gydome taikydami fizioterapiją, kineziterapiją, masažą. Ta pati trauma gali pasikartoti kelis kartus, todėl itin svarbu leisti organizmui pailsėti. Esant lėtinėms mikrotraumoms patartina pakeisti avalynę, laikyseną", - teigė S. Kibildienė. S. Kibildienės manymu, ypač pavojingos dvikovinių sporto šakų atstovų traumos. Patyręs nokdauną ar nokautą sportininkas turėtų nesportuoti apie pusę metų, kol neatsistatys normali smegenų veikla.

"Jei traumuotos vietos nebeskauda, tai dar nereiškia, kad žmogus pasveiko. Norint visiškai išgyti, turi praeiti nemažai laiko. Kiekvienam sportininkui individualiai patariame, rekomenduojame, ką ir kaip daryti. Ar sportininkas laikysis nurodymų, priklauso tik nuo jo paties", - pokalbį baigė S. Kibildienė.

Tomas PRANYS