Akcija
Šeštadienį, Pasaulinę organų donorystės dieną, Klaipėdoje jau trečią kartą vykusios akcijos "Aš pritariu organų donorystei" metu savo organus ir audinius po mirties sutiko padovanoti 83 savanoriai. Dauguma jų - iki 40 metų.
"Jauni laisviau žiūri į donorystę, nebijo, o pagyvenusiųjų požiūris dar senoviškas. Bet jau nebekalba, kaip anksčiau, kad sutikus būti donoru kas nors užmuš, kad jo organus parduos", - gerą tendenciją sakė pastebėjusi Irina Tkačenko, akciją organizavusios Lietuvos nefrologinių ir dializuojamų ligonių asociacijos "Gyvastis" Klaipėdos skyriaus pirmininkė.
Muzikinio teatro fojė akcijos metu užpildytos anketos bus išsiųstos į Nacionalinį organų transplantacijos biurą. Vėliau registruotu laišku savanoriams bus atsiųstos donoro kortelės.
Per analogišką akciją 2005-aisiais organų ir audinių donorais uostamiestyje panoro tapti 68, pernai, surengus akciją ir Klaipėdos universitete, - 106 Lietuvos gyventojai.
Akcija "Aš pritariu organų donorystei" savaitgalį vyko septyniuose Lietuvos miestuose. Iš viso norą tapti donorais pareiškė 530 žmonių.
Nuo 2000 metų, kai įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro įsakymas, patvirtinantis donoro kortelės pildymo tvarką, ją įsigijo apie 7 tūkst. Lietuvos piliečių. Beje, iki šiol Lietuvoje donoru netapo nė vienas žmogus, turintis donoro kortelę.
Donoro kortelė išlaisvina mirusiojo artimuosius nuo atsakomybės apsispręsti, ar dovanoti velionio organus jų laukiantiems ligoniams, nes jie žino, kokia buvo mirusio žmogaus valia.
"Baimintis, kad į pasirašiusiojo gyvybę gali būti pasikėsinta, tikrai nereikia. Kortelė užkoduota Transplantacijos biure, niekas kitas nežino nei pavardžių, nei asmens kodo", - sakė I. Tkačenko.
Be to, donoro kortelėje nenurodoma jokia asmeninė informacija, kuri padėtų nustatyti, ar žmogaus organai tinka transplantacijai.
Nacionalinio organų transplantacijos biuro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje donoro ragenos laukia 369, inksto - 339, kepenų - 30, širdies - 34, plaučių-širdies komplekso - 8, plaučių - 2 recipientai.
Tarp jų - ir donorystės akcijų "siela" - I. Tkačenko, jau apie 15 metų laukianti donoro inksto.
1994 metais persodintą inkstą po aštuonių mėnesių teko išimti, nes organizmas jį atmetė. Šių metų liepą svetimas inkstas moteriai persodintas antrą kartą, tačiau dirbo tik savaitę. Mėnesį stimuliuotas jis galiausiai buvo išimtas.
"Esu optimistė, pailsėsiu ir vėl stosiu į recipientų registrą, lauksiu savo inksto, nes gyventi be jo labai sunku, jėgos senka", - sakė moteris.
Vienas žmogus, padovanodamas organus ar audinius - širdį, kepenis, inkstus, kasą, plaučius, plonąsias žarnas, rageną, širdies vožtuvą, kaulus ir odą - po smegenų mirties gali išgelbėti septynių sunkių ligonių gyvybes.
Genovaitė PRIVEDIENĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą