Šulinių vanduo - pavojingas sveikatai

Klaipėdos rajone

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (VSC) rajono filialas pernai metais rajone ištyrė daugiau kaip 200 šachtinių šulinių, siekiant išsiaškinti, ar jų vanduo nekelia grėsmės jį vartojančių žmonių sveikatai. Paaiškėjo, kad maždaug pusės šulinių vanduo užterštas mikrobiologiniais ir cheminiais komponentais.

Klaipėdos VSC rajono filialas atliko trijų vartotojų grupių turimų šachtinių šulinių vandens kokybės tyrimus. Vykdant Sveikatos apsaugos ministro įsakymą dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostikos bei profilaktikos buvo tirtas nėščiųjų ir kūdikių iki 6 mėnesių amžiaus vartojamas vanduo, taip pat - neįgaliųjų vaikų pagal UAB šMinijos nafta" finansuojamą tyrimų programą ir pagal privačių asmenų prašymus.

Vaikai geria užterštą vandenį

Iš 207 tirtų šachtinių šulinių 47,8 proc. vandens kokybė neatitiko reikalavimų. Iš jų 24,2 proc. - pagal mikrobiologinius rodiklius, 11,6 proc. - pagal cheminius, 12,1 proc. - pagal abu rodiklius.

Tyrimai parodė, kad net 75 proc. šachtinių šulinių, kurių vandenį vartoja nėščios moterys bei kūdikiai ir 50 proc. šulinių vanduo, kurį vartoja neįgalūs vaikai, neatitiko kokybės reikalavimų.

Kai kurių šulinių vandenyje sveikatai kenksmingų nitratų rasta net keliskart daugiau nei leidžia normos. Pasak Klaipėdos VSC rajono fillialo vyriausiosios gydytojos Aušros Syminienės, nitratai dėl jų savybės redukuotis į nitritus yra itin pavojingi sveikatai.

Vyresniojo amžiaus vaikams ir suaugusiems, ypač sergantiems anemija ir širdies ligomis, nuo tokiais chemikalais užteršto vandens gali išsivystyti hipoksija - deguonies badas, kuomet organizme sutrinka deguonies pernešimas į audinius. Skrandyje nitritai su maisto antriniais ir tretiniais aminais sudaro kancerogeninius nitrozaminus.

Nitritais užterštas vanduo yra ypač pavojingas kūdikiams - apsinuodijimas gali būti mirtinas. Pasak vyriausiosios gydytojos A. Syminienės, nitratais ir nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Jie nepašalinami nei vandenį virinant, nei buitiniais vandens filtrais.

Vienintelis būdas įsitikinti, ar šulinio vanduo nėra užterštas šiais itin pavojingais žmogaus sveikatai cheminiais elementais - išsitirti vandenį laboratorijoje.

Šuliniai - jautrūs taršai

Pernai į Klaipėdos VSC rajono filialą kreipėsi 69 rajono gyventojai, prašydami ištirti jų šachtinių šulinių vandens kokybę. Paaiškėjo, kad šių vartotojų grupės vanduo mažiausiai užterštas - tik 23,2 proc. visų tirtų šulinių.

Pasak filialo vyriausiosios gydytojos A. Syminienės, tokie rezultatai rodo, jog tuomet, kai žmonės rūpinąsi šulinių priežiūra ir apsauga, domisi, kokį vandenį geria, taršos galima išvengti.

"Šuliniai yra ypač jautrūs aplinkos poveikiui. Teko pastebėti, kad ir išlaikant reikiamus atstumus nuo šiltnamių ar kitų taršos šaltinių, šulinių vandens kokybė neatitiko reikalavimų. Pavyzdžiui, Gargžduose vieno šulinio vandenyje amoniako buvo aptikta net dešimteriopai daugiau negu leidžia normos", - sakė gydytoja.

Teršalai į šulinį gal patekti ir ne iš pačios artimiausios aplinkos. Todėl būtina nuolat tirtis šulinių vandenį, šulinius valyti ir dezinfekuoti.

Ypač šuliniai užsiteršia pavasario polaidžio, potvynių metu. Labiausiai užteršti šuliniai pasitaikė Sendvario, Kretingalės, Judrėnų, Vėžaičių seniūnijose. Pasak Klaipėdos VSC rajono filialo vyriausiosios gydytojos A. Syminienės, šiemet planuojama ir toliau stebėti šachtinių šulinių vandens kokybę. Rengiama progrma tirti socialiai remtinų šeimų vartojamą šulinių vandenį.

Jolanta BENIUŠYTĖ